1. Kūdikio Krikštas ir paaukojimas Marijai

2007 05 02

I. ŠV. KRIKŠTAS

 

„Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“ (Jn 3, 5). Krikšto sakramentas nuplauna gimtąją nuodėmę (o sulaukusiems protingo amžiaus – ir visas asmenines nuodėmes), suteikia pašvenčiamąją malonę bei antgamtines dorybes ir taip padaro žmogų Dievo vaiku, Bažnyčios nariu, atveria jam dangaus vartus. Tik pakrikštytas žmogus gali priimti kitus sakramentus.

Katalikų tėvų pareiga gimusį kūdikį nedelsiant pakrikštyti. Patartina vaikui duoti krikščionišką vardą, kad jis turėtų šventąjį globėją ir pavyzdį. Krikštatėviais kviestini praktikuojantys katalikai, nes jie tampa dvasiniais kūdikio globėjais.

Esant mirties pavojui, krikštyti gali kiekvienas žmogus: reikia darant kryžiaus ženklą pilti ant kūdikio galvos vandenį ir tuo pat metu sakyti: „N., aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Praėjus mirties pavojui, kūdikis nunešamas į bažnyčią Krikšto apeigoms papildyti.

Protingo amžiaus sulaukęs žmogus gali būti krikštijamas tik jo paties noru, išmokęs tikėjimo bei doros pagrindų. Ir suaugęs žmogus gali būti krikštijamas kūdikio Krikšto apeigomis.

 

1. Kūdikio Krikštas ir paaukojimas Marijai

 

PRIE BAŽNYČIOS SLENKSČIO

 

Pasirengęs kunigas eina pas tuos, kurie atsinešė kūdikį ir laukia jo prie bažnyčios slenksčio arba, jei blogas oras, kitoje tinkamoje vietoje, bet jei įmanoma ne bažnyčioje.

 

Kunigas sveikina:

Pax vobis.

Ramybė jums.

 

Jei reikia, jis paklausia kūdikio vardo. Po to iškart tęsia:

N., quid petis ab Ecclésia Dei?

N., ko prašai iš Dievo Bažnyčios?

 

Krikšto tėvas atsako:

Fidem.

Tikėjimo.

 

Kunigas:

Fides, quid tibi præstat?

Ką tau tikėjimas duoda?

 

Krikšto tėvas:

Vitam ætérnam.

Amžinąjį gyvenimą.

 

Kunigas:

Si ígitur vis ad vitam íngredi, serva mandáta. Díliges Dóminum Deum tuum ex toto corde tuo et ex tota ánima tua, et ex tota mente tua, et próximum tuum sicut teípsum.

Jei nori įžengti į gyvenimą, laikykis įsakymų. Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa siela ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.

 

Po to triskart papučia į kūdikio veidą ir vienąkart taria:

Exi ab eo (ea), immúnde spíritus, et da locum Spirítui Sancto Paráclito.

Eik nuo jo (jos), netyroji dvasia, ir užleisk vietą Šventajai Dvasiai Guodėjai.

 

Po to nykščiu daro kryžiaus ženklą ant kūdikio kaktos ir krūtinės, tardamas:

Accipe signum Crucis tam in fron+te, quam in cor+de; sume fidem cæléstium præceptórum: et talis esto móribus, ut templum Dei iam esse possis.

Imk kryžiaus ženklą ant kak+tos ir ant šir+dies. Tikėk dangaus duotais pamokymais ir taip gyvenk, kad jau galėtum būti Dievo šventovė.

 

Tada kunigas kalba:

Orémus. Preces nostras, quǽsumus, Dómine, cleménter exáudi: et hunc Eléctum tuum (hanc Eléctam tuam) N., Crucis domínicæ impressióne signátum (-am), perpétua virtute custódi: ut, magnitúdinis glóriæ tuæ rudiménta servans, per custódiam mandatórum tuórum ad regeneratiónis glóriam perveníre mereátur. Per Christum Dóminum nostrum.

R. Amen.

Melskimės. Viešpatie, maloniai išklausyk mūsų maldas ir šį Tavo išrinktąjį (šią Tavo išrinktąją) N., pažymėtą Viešpaties Kryžiaus antspaudu, saugok nuolatine pagalba, kad išsaugotų Tavo didžios garbės pradmenis ir, laikydamasis (-i) Tavo įsakymų, būtų vertas (-a) pasiekti atgimimo garbę. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi atsako:
Amen.

 

Kunigas taria:

Orémus.

Melskimės.

 

Jis uždeda ranką ant kūdikio galvos. Po to, laikydamas ištiesęs ranką, taria:

Omnípotens sempitérne Deus, Pater Dómini nostri Iesu Christi, respícere dignáre super hunc fámulum tuum (hac fámulam tuam) N., quem (quam) ad rudiménta fidei vocáre dignátus es: omnem cæcitátem cordis ab eo (ea) expélle: disrúmpe omnes láqueos sátanæ, quibus fúerat colligátus (-a): áperi ei, Dómine, iánuam pietátis tuæ, ut signo sapiéntiæ tuæ imbútus (-a), ómnium cupiditátum foetóribus cáreat, et ad suávem odórem præceptórum tuórum lætus (-a) tibi in Ecclésia tua desérviat et profíciat de die in diem. Per eúndem Christum Dóminum nostrum.

R. Amen.

Visagali amžinasis Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, pažvelk į šį savo tarną, kurį (šią savo tarnaitę, kurią) teikeisi pašaukti prie tikėjimo pradmenų. Išsklaidyk visą jo (jos) širdies aklumą, sutraukyk visus šėtono pančius, kuriais jis (ji) buvo surištas (-a). Atverk jam (jai), Viešpatie, Tavojo gerumo duris, kad pažymėtas (-a) Tavo išminties ženklu, išvengtų visų geidulių tvaiko ir, džiaugdamasis (-i) gaiviu Tavo įsakymų kvapu, Tavojoje Bažnyčioje Tau tarnautų bei kiekvieną dieną tobulėtų. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi atsako:
Amen.

 

Po to kunigas laimina druską. Jei ši jau buvo kartą palaiminta, tuomet ją galima vėl naudoti tam pačiam tikslui.

 

Druskos palaiminimas:

Exorcízo te, creatúra salis, in nómine Dei + Patris omnipoténtis, et in caritáte Dómini nostri Iesu + Christi, et in virtúte Spíritus + Sancti. Exorcízo te per Deum + vivum, per Deum + verum, per Deum + sanctum, per Deum, + qui te ad tutélam humáni géneris procreávit, et pópulo veniénti ad credulitátem per servos suos consecrári præcépit, ut in nómine sanctæ Trinitátis efficiáris salutáre sacraméntum ad effugándum inimícum. Proínde rogámus te, Dómine Deus noster, ut hanc creatúram salis sanctificándo sanctí+fices, et benedicéndo bene+dícas, ut fiat ómnibus accipiéntibus perfécta medicína, pérmanens in viscéribus eórum, in nómine eiúsem Dómini nostri Iesu Christi, qui ventúrus est iudicáre vivos et mórtuos, et sǽculum per ignem.

R. Amen.

Egzorcizuoju tave, druskos kūriny, visagalio Dievo + Tėvo vardu, mūsų Viešpaties Jėzaus + Kristaus meile ir Šventosios + Dvasios galia. Egzorcizuoju tave dėl gyvojo + Dievo, tikrojo + Dievo, šventojo + Dievo, dėl Dievo, + kuris tave sukūrė žmonių giminės apsaugai ir liepė savo tarnams pašventinti dėl ateinančios liaudies tikėjimo, kad vardan šventosios Trejybės taptum išganingu sakramentu priešo nuvijimui. Todėl prašome Tave, Viešpatie, mūsų Dieve, kad šį druskos kūrinį savo pašventimu pašven+tintum ir laimindamas pa+laimintum, kad visiems ją priimantiems ji būtų tobulas vaistas, pasiliekantis jų viduje, vardan tojo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris ateis teisti gyvųjų ir mirusių, ir pasaulio ugnimi.

Visi atsako:
Amen.

 

Tada įdeda truputį palaimintos druskos kūdikiui į burną, tardamas:

N., áccipe sal sapiéntiæ: propitiátio sit tibi in vitam ætérnam.

Patrinus: Amen.

N., imk išminties druską, tebūna ji tau permaldavimas amžinajam gyvenimui.

Krikšto tėvas: Amen.

 

Kunigas:

Pax tecum.

Ramybė su tavimi.

 

Krikšto tėvas:

Et cum spíritu tuo.

Ir su tavo dvasia.

 

Kunigas:

Orémus. Deus patrum nostrórum, Deus univérsæ cónditor veritátis, te súpplices exorámus, ut hunc fámulum tuum (hanc fámulam tuam) N. respícere dignéris propítius, et hoc primum pábulum salis gustántem, non diútius esuríre permíttas, quo minus cibo expleátur cælésti, quátenus sit semper spíritu fervens spe gaudens, tuo semper nómini sérviens. Perduc eum (eam), Dómine, quǽsumus, ad novæ regeneratiónis lavácrum, ut cum fidélibus tuis promissiónum tuarum ætérna prǽmia cónsequi mereátur. Per Christum Dóminum nostrum.

R. Amen.

Melskimės. Mūsų tėvų Dieve, Dieve – visos tiesos Kūrėjau, nuolankiai meldžiame Tave, teikis meilingai pažvelgti į šį Tavo tarną, kuris (šią Tavo tarnaitę, kuri) pirmąkart ragauja druskos peno, neleisk jam (jai) ilgiau alkti, teragauja jis (ji) dangiško maisto, kad visada būtų karštos dvasios ir džiugios vilties, nuolat tarnaudamas (-a) Tavo vardui. Prašome, Viešpatie, nuvesk jį (ją) į naujo atgimimo maudyklę, kad būtų vertas (-a) su Tavo tikinčiaisiais pasiekti Tavo pažadėtą amžinąjį atlygį. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi atsako:
Amen.

 

Tada kunigas taria:

Exi ab eo (ea), immúnde spíritus.

Išeik iš jo (jos), netyroji dvasia.

 

Egzorcizmas

Exorcízo te, immúnde spíritus, in nómine Pa+tris, et Fi+lii, et Spíritus + Sancti, ut éxeas, et recédas ab hoc fámulo (hac fámula) Dei N. Ipse enim tibi ímperat, maledícte damnate, qui pédibus super mare ambulávit, et Petro mergénti déxteram porréxit.

Ergo, maledícte diábole, recognósce senténtiam tuam, et da honórem Deo vivo et vero, da honórem Iesu Christo Filio eius, et Spirítui Sancto, et recéde ab hoc fámulo (hac fámula) Dei N., quia istum (istam) sibi Deus et Dóminus noster Iesus Christus ad suam sanctam gratiam, et benedictiónem, fontémque baptísmatis vocáre dignátus est.

Egzorcizuoju tave, netyroji dvasia, vardan Tė+vo, ir Sū+naus, ir Šventosios + Dvasios, kad išeitum ir pasitrauktum nuo šio Dievo tarno (šios Dievo tarnaitės) N. Tegul tave, prakeiktas pasmerktasis, sudraudžia Tasai, kuris kojomis vaikščiojo jūra ir skęstančiam Petrui ištiesė dešinę.

Todėl, prakeiktasis velne, pripažink savo pasmerkimą ir pagerbk gyvąjį ir tikrąjį Dievą, pagerbk Jo Sūnų Jėzų Kristų bei Šventąją Dvasią ir pasitrauk nuo šio Dievo tarno (šios Dievo tarnaitės) N., nes jį (ją) mūsų Dievas ir Viešpats Jėzus Kristus teikėsi pašaukti į savo šventąją malonę, palaimą ir Krikšto šaltinį.

 

Tada nykščiu žymi kūdikio kaktą, sakydamas:

Et hoc signum sanctæ Cru+cis, quod nos fronti eius damus, tu, maledícte diábole, numquam áudeas violáre. Per eúndem Christum Dóminum nostrum.

R. Amen.

Šio šventojo Kry+žiaus ženklo, kuriuo pažymime jo (jos) kaktą, tu, prakeiktas velne, niekada nedrįsk pažeisti. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi atsako:

Amen.

 

Kunigas kalba:

Orémus.

Melskimės.

 

Jis uždeda ranką ant kūdikio galvos. Po to, laikydamas ištiesęs ranką, taria:

Aetérnam ac iustíssimam pietátem tuam déprecor, Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus, auctor lúminis et veritátis, super hunc fámulum tuum (hanc fámulam tuam) N., ut dignéris eum (eam) illumináre lúmine intelligéntiæ tuæ: munda eum (eam) et sanctífica: da ei sciéntiam veram, ut dignus (-a) grátia baptísmi tui efféctus (-a), téneat firmam spem, consílium rectum, doctrínam sanctam. Per Christum Dóminum nostrum.

R. Amen.

Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, šviesos ir tiesos Kūrėjau, meldžiu Tavo amžiną ir teisingą maloningumą dėl šio Tavo tarno (šios Tavo tarnaitės): teikis jį (ją) apšviesti Tavojo pažinimo šviesa. Apvalyk jį (ją) ir pašventink, duok jam (jai) tikro pažinimo, kad tapęs vertas (tapusi verta) Tavojo Krikšto malonės, laikytųsi tvirtos vilties, teisingo supratimo ir šventojo mokslo. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Visi atsako:

Amen.

 

Po to kunigas uždeda ant kūdikio stulos galą, kuris kabo ant jo kairiojo peties, ir įveda jį į bažnyčią, kalbėdamas:

N., ingrédere in templum Dei, ut hábeas partem cum Christo in vitam ætérnam.

Patrinus:

Amen.

N., įženk į Dievo šventovę, kad turėtum dalį su Kristumi amžinajame gyvenime.

Krikšto tėvas:

Amen.

 

Tada visi eina prie krikštyklos.

 

PRIE KRIKŠTYKLOS DURŲ

 

Atėjus prie krikštyklos durų, kunigas, atsukęs nugarą į grotelių duris, kalba:

Redde sýmbolum fídei.

Atlik tikėjimo išpažinimą.

 

Kartu su visais dalyviais jis garsiai kalba:

Credo in Deum, Patrem omnipoténtem, * Creatórem cæli et terræ. * Et in Iesum Christum, * Fílium eius únicum, Dóminum nostrum: * qui concéptus est de Spíritu Sancto, * natus ex María Vírgine, * passus sub Póntio Piláto, * crucifíxus, mórtuus, et sepúltus: * descéndit ad ínferos; * tértia die resurréxit a mórtuis; * ascéndit ad cælos; * sedet ad déxteram Dei Patris omnipoténtis: * inde ventúrus est iudicáre vivos et mórtuos.

Credo in Spíritum Sanctum, * sanctam Ecclésiam cathólicam, * Sanctórum communiónem, * remissiónem peccatórum, * carnis resurrectiónem, * vitam ætérnam. Amen.

Tikiu Dievą Tėvą visagalį, * dangaus ir žemės Sutvėrėją; * ir Jėzų Kristų, * vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, * kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, * gimė iš Mergelės Marijos, * kentėjo prie Poncijaus Piloto, * buvo prikaltas prie kryžiaus, * numiręs ir palaidotas; * nužengė į pragarus; * trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; * įžengė į dangų; * sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, * iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Tikiu Šventąją Dvasią, * šventąją visuotinę Bažnyčią, * šventųjų bendravimą, * nuodėmių atleidimą, * kūno iš numirusių prisikėlimą * ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

 

Kunigas:

Dic oratiónem domínicam.

Kalbėk Viešpaties maldą.

 

Kartu su visais dalyviais jis garsiai kalba:

Pater noster, qui es in cælis, * sanctificétur nomen tuum. * Advéniat regnum tuum. * Fiat volúntas tua, * sicut in cælo, et in terra.

Panem nostrum cotidiánum da nobis hodie. * Et dimítte nobis débita nostra, * sicut et nos dimíttimus debitóribus nostris. * Et ne nos indúcas in tentatiónem: * sed líbera nos a malo. Amen.

Tėve mūsų, kuris esi danguje! * Teesie šventas Tavo vardas, * teateinie Tavo karalystė, * teesie Tavo valia * kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien * ir atleisk mums mūsų kaltes, * kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. * Ir neleisk mūsų gundyti, * bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

 

Po to kalba:

 

Egzorcizmas

Exorcízo te, omnis spíritus immúnde, in nómine Dei + Patris omnipoténtis, et in nómine Iesu + Christi Fílii eius, Dómini et Iúdicis nostri, et in virtúte Spíritus + Sancti, ut discédas ab hoc plásmate Dei N., quod Dóminus noster ad templum sanctum suum vocáre dignátus est, ut fiat templum Dei vivi, et Spíritus Sanctus hábitet in eo (ea). Per eúndem Christum Dóminum nostrum, qui ventúrus est iudicáre vivos et mórtuos, et sǽculum per ignem.

R. Amen.

Egzorcizuoju tave, visokia netyra dvasia, vardan visagalio Dievo + Tėvo, vardan jo Sūnaus Jėzaus + Kristaus, mūsų Viešpaties ir Teisėjo, ir Šventosios + Dvasios galia, kad pasitrauktum nuo šio Dievo kūrinio N., kurį mūsų Viešpats teikėsi pašaukti į savo šventovę, kad jis (ji) taptų gyvojo Dievo šventykla ir jame (joje) gyventų Šventoji Dvasia. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį, kuris ateis gyvųjų ir mirusių teisti, ir pasaulio ugnimi.

Visi atsako:

Amen.

 

Tuomet kunigas nykščiu paima savo burnos seilių ir paliečia jomis kūdikio ausis ir šnerves. (Tai galima praleisti, jei, pvz., yra užkrėtimo pavojus). Liesdamas dešinę ir kairę ausį, taria:

Ephpheta, quod est, Adaperíre.

Efeta, reiškia – atsiverkit.

 

Tada paliečia šnerves, tardamas:

In odórem suavitátis.

Maloniam kvapui.

 

Po to vieną kartą taria:

Tu autem effugáre, diábole; appropinquábit enim iudícium Dei.

O tu, velne, bėk šalin, nes prisiartino Dievo teismas.

 

Tada klausia krikštijamąjį vardu, sakydamas:

N., abrenúntias sátanæ?

Respondet patrinus:

Abrenúntio.

 

Sacerdos:

 

Et ómnibus opéribus eius?

Patrinus:

 

Abrenúntio.

 

Sacerdos:

 

Et ómnibus pompis eius?

Patrinus:

 

Abrenúntio.

N., ar atsižadi šėtono?

Krikšto tėvas atsako:

 

Atsižadu.

 

Kunigas:

 

Ir visų jo darbų?

Krikšto tėvas:

 

Atsižadu.

 

Kunigas:

 

Ir visų jo vilionių?

Krikšto tėvas:

 

Atsižadu.

 

Tada kunigas taria:

Accipe ergo signum Olei salútis.

Tad priimk išganymo aliejaus ženklą.

 

Kunigas suvilgo nykštį katechumenų aliejumi ir patepa kūdikio krūtinę bei tarpumentę kryžiaus ženklu, tuo metu sakydamas:

Ego te línio + Oleo salútis in Christo Iesu Dómino nostro, ut hábeas vitam ætérnam.

Patrinus: Amen.

Aš tave patepu + išganymo aliejumi mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, kad turėtum amžinąjį gyvenimą.

Krikšto tėvas: Amen.

 

Po to nuvalo nykštį ir pateptas vietas vata.

 

Stovėdamas ten pat, už grotelių, kunigas nusiima violetinę stulą ir užsideda baltą. Tada įeina į krikštyklą kartu su Krikšto tėvais ir kūdikiu.

 

KRIKŠTYKLOJE

 

Prie vandens kunigas klausia vardu krikštijamąjį, o Krikšto tėvas atsako:

N., credis in Deum, Patrem omnipoténtem, Creatórem cæli et terræ?

N., ar tiki visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir žemės Sutvėrėją?

 

Krikšto tėvas:

Credo.

Tikiu.

 

Kunigas:

Credis in Iesum Christum, Fílium eius únicum, Dóminum nostrum, natum et passum?

Ar tiki Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį ir kentėjusį?

 

Krikšto tėvas:

Credo.

Tikiu.

 

Kunigas:

Credis et in Spíritum Sanctum, sanctam Ecclésiam cathólicam, sanctórum communiónem, remissiónem peccatórum, carnis resurrectiónem, et vitam ætérnam?

Ar tiki Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?

 

Krikšto tėvas:

Credo.

Tikiu.

 

Tada kunigas klausia krikštijamąjį vardu:

N., vis baptizári?

N., ar nori būti pakrikštytas (-a)?

 

Krikšto tėvas atsako:

Volo.

Noriu.

 

Tada Krikšto tėvas, Krikšto motina ar abudu laiko kūdikį (vienam laikant, kitas turi kūdikį liesti ranka). Kunigas indeliu pasemia Krikšto vandens, tris kartus lieja kryžiaus forma ant kūdikio galvos ir tuo pačiu metu vienąkart lėtai ir atidžiai taria:

N., ego te baptízo

in nómine Pa+tris (fundit primo),

et Fí+lii (fundit secundo),

et Spíritus + Sancti (fundit tertio).

N., aš tave krikštiju

vardan Tė+vo (pila vienąkart),

ir Sū+naus (pila antrąkart),

ir Šventosios + Dvasios (pila trečiąkart).

 

Jei abejojama, ar kūdikis buvo pakrikštytas, naudojama ši formulė:

N., si non es baptizátus (-a), ego te baptízo in nómine Pa+tris, et Fí+lii, et Spíritus + Sancti.

N., jei nesi pakrikštytas (-a), aš tave krikštiju vardan Tė+vo, ir Sū+naus, ir Šventosios + Dvasios.

 

Tada kunigas paima indelį su šv. krizma, garsiai tardamas:

Chrisma salútis in vitam ætérnam.

Išganymo krizma amžinajam gyvenimui.

 

Suvilgo nykštį šventąja krizma ir patepa kūdikio viršugalvį kryžiaus forma, tardamas:

Deus omnípotens, Pater Dómini nostri Iesu Christi, qui te regenerávit ex aqua et Spíritu Sancto, quique dedit tibi remissiónem ómnium peccatórum (hic inungit), ipse te líniat + Chrísmate salútis in eódem Christo Iesu Dómino nostro in vitam ætérnam.

Patrinus:

Amen.

Visagalis Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris tave atgaivino iš vandens ir Šventosios Dvasios bei suteikė visų nuodėmių atleidimą (čia patepa), tegul tave patepa + išganymo krizma mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje amžinajam gyvenimui.

Krikšto tėvas:

Amen.

 

Kunigas:

Pax tibi.

Ramybė su tavimi.

 

Krikšto tėvas:

Et cum spíritu tuo.

Ir su tavo dvasia.

 

Tada vata ar kitu panašiu daiktu nuvalo nykštį ir pateptą vietą.

 

Tuomet kunigas uždeda ant kūdikio galvos baltą rūbą arba baltą drobulę, tardamas:

Áccipe vestem cándidam, quam pérferas immaculátam ante tribúnal Dómini nostri Iesu Christi, ut hábeas vitam ætérnam.

Patrinus:

Amen.

Imk baltą drabužį ir nusinešk jį nesuteptą į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus teismą, kad gautum amžinąjį gyvenimą.

Krikšto tėvas:

Amen.

 

Po to duoda kūdikiui ar Krikšto tėvui uždegtą žvakę, tardamas:

Áccipe lámpadem ardéntem, et irreprehensíbilis custódi baptísmum tuum: serva Dei mandáta, ut, cum Dóminus vénerit ad nuptias, possis occúrrere ei una cum ómnibus Sanctis in aula cælésti, et vivas in sæcula sæculórum.

Patrinus:

Amen.

Imk degantį žibintą ir nepriekaištingai saugok savo Krikštą. Laikykis Dievo įsakymų, kad kai Viešpats atvyks į vestuves, galėtum Jį pasitikti su visais šventaisiais dangaus menėje ir gyventum per amžių amžius.

Krikšto tėvas:

Amen.

 

Galiausiai sako:

N., vade in pace, et Dóminus sit tecum.

Patrinus:

Amen.

N., eik ramybėje, ir Viešpats tebūna su tavimi.

Krikšto tėvas:

Amen.

 

Šių apeigų laikosi ir diakonas, teikiantis iškilmingą Krikštą. Bet jis naudojasi druska ir vandeniu, prieš tai šiam naudojimui palaimintais kunigo.

Prieš išnešant kūdikį iš bažnyčios ir dalyviams išeinant, klebonas turi kruopščiai įrašyti jų vardus ir kita, kas reikalinga Krikštui, į Krikšto knygą pagal nustatytą formą.

Po Krikšto galima kūdikį paaukoti Švč. Mergelei Marijai šia ar kita forma:

 

KŪDIKIO PAAUKOJIMAS

ŠVENČIAUSIAJAI MERGELEI MARIJAI

 

Įrašius kūdikio vardą į Krikšto knygą, jis, aprengtas baltu rūbeliu, atnešamas prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus ar atvaizdo. Krikšto tėvas ar motina laiko degančią žvakę. Visi suklaupia ir meldžiasi:

 

Nekaltoji Mergele ir Dievo Motina Marija! * Šią malonių kupiną valandą * norime pavesti šį vaiką Tavo motiniškai globai. * Jis atpirktas Brangiausiuoju mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Krauju, * Šventoji Dvasia jį papuošė visomis savo malonės dovanomis, * o dangiškasis Tėvas jį priėmė kaip savo vaiką.

Švenčiausioji Dievo Sūnaus Motina! * Tu esi visų mūsų Motina, * Tu ypatingai globoji visus, kurie šaukiasi Tavo užtarimo. * Meldžiame Tave, * saugok šį vaiką nuo visų pavojų kūnui ir sielai, * kad jis, pažymėtas šventojo kryžiaus ženklu, * vilkėdamas baltą vestuvinį rūbą * ir nešdamas degantį žibintą, * būtų su visais šventaisiais priimtas * į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus puotą, * kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia * gyvena ir viešpatauja per amžių amžius.

Amen.

 

Tada visi kalba:

 

Sveika, Marija, malonės pilnoji! * Viešpats su Tavimi! * Tu pagirta tarp moterų * ir pagirtas Tavo įsčių vaisius – Jėzus.

Šventoji Marija, Dievo Motina, * melsk už mus, nusidėjėlius, * dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.