Šv. Pijaus X kunigų brolijos oficialus pranešimas (komunikatas) dėl Pauliaus VI beatifikacijos

2014 m. spalio 19 d., uždarydamas neeilinį vyskupų sinodą šeimos temai, popiežius Pranciškus beatifikuos popiežių Paulių VI. Šv. Pijaus X kunigų brolija nori išreikšti rimtas abejones dėl paskutiniųjų popiežių beatifikacijos ir kanonizacijos. Šių procedūrų skuba prasilenkia su Bažnyčios šimtamečių taisyklių išmintimi.

Žinoma, Paulius VI yra popiežius, kuris parašė encikliką „Humanae Vitae“, apšvietusią ir paguodusią katalikiškas šeimas tuo metu, kai buvo mėginama sugriauti pagrindinius santuokos principus. Šio gėdingo tikslo, regis, vėl siekia kai kurie šiuo metu vykstančio sinodo nariai.

Vis dėlto Paulius VI yra ir popiežius, kuris iki pabaigos tęsė Vatikano II Susirinkimą ir kuris įvedė į Bažnyčią klaidingus liberalistinius principus, ypač religinę laisvę, ekumenizmą ir kolegializmą. Tai sukėlė Bažnyčioje didžiulę suirutę, kurią jis pats pripažino 1968 m. gruodžio 7 d.: „Bažnyčiai atėjo nerimo, savikritikos, galima sakyti, savigriovos valanda. Atrodo, tarsi Bažnyčia muštų pati save.“ Kitais metais popiežius sakė: „Daugelyje sričių Susirinkimas, užuot atnešęs ramybę, sukėlė įvairius sunkumus ir problemas, kurios tikrai nepadeda stiprinti Dievo karalystės Bažnyčioje ir sielose.“ Galiausiai 1972 m. liepos 29 d. Paulius VI ištarė šį baisų įspėjimą: „Šėtono dūmai per kažkokį plyšį įsiskverbė į Dievo šventovę. Visur išplito abejonės, netikrumas, nesutarimai, nerimas, nepasitenkinimas, konfliktai...“ Tačiau popiežius tik konstatavo faktą ir nesiėmė jokių priemonių Bažnyčios savigriovai užkirsti. 

Paulius VI taip pat yra popiežius, kuris dėl ekumeninių paskatų įsakė atlikti liturginę Mišių ir kitų sakramentų reformą. Kardinolai Ottavianis ir Baccis pasmerkė šias naująsias Mišias, nes jos „savo visuma ir atskiromis detalėmis stulbinančiai nukrypsta nuo katalikiškos šventųjų Mišių teologijos, kokia ji buvo su-formuluota Tridento Susirinkimo XXII sesijoje“.[1] Pritardamas jiems, Arkivysk. Lefebvre‘as sakė, kad Naujosios Mišios yra „persmelktos protestantiškos dvasios“ ir kad jose „slypi tikėjimui kenkiantys nuodai“.[2] 

Pauliaus VI valdymo metu daug kunigų ir vienuolių buvo persekiojami ir netgi pasmerkti dėl savo ištikimybės Tradicinėms Mišioms. Šv. Pijaus X Brolija su skausmu prisimena arkivysk. Lefebvre‘o pasmerkimą 1976 m. Dėl savo atsidavimo Tridento Mišioms ir kategoriško pasipriešinimo reformoms jis buvo suspenduotas (suspens a divinis). Tik 2007 m. popiežius Benediktas XVI savo laišku motu proprio galiausiai pripažino, kad Tradicinės Mišios niekada nebuvo panaikintos. 

Sekdama savo įkūrėjo pėdomis, Šv. Pijaus X kunigų brolija dar kartą atnaujina savo atsidavimą dutūkstantmetei Bažnyčios Tradicijai, įsitikinusi, kad ši ištikimybė yra ne kokia nors praeinanti nostalgija, o tikras vaistas nuo Bažnyčios savigriovos.

Menzingen, 2014 m. spalio 17 d.

 

 

 

[1] „Kardinolų laiškas Jo Šventenybei popiežiui Pauliui VI“, Roma, 1969 m. rugsėjo 25 d. In: Breve esame critico del Novus Ordo Missae [Trumpas kritinis Naujosios Mišių tvarkos įvertinimas].

[2] Lefebvre, M., Atviras laiškas sutrikusiems katalikams, Kaunas: Všį „Laetitia“, 2005, p. 33.