Tradicinis atnašavimas (pamokslas)

Kaip žinome, tradicines lotyniškas Mišias sudaro dvi pagrindinės dalys: Katechumenų Mišios ir Tikinčiųjų Mišios.Katechumenų Mišios prasideda nuo laiptų maldų ir baigiasi po Credo. Mes šią dalį vadiname Katechumenų Mišiomis todėl, kad pirmaisiais krikščionybės amžiais tie žmonės, kurie norėjo pasikrikštyti ir mokėsi katekizmo (katechumenai), galėdavo dalyvauti tik šioje Mišių dalyje.

Antroji Mišių dalis, Tikinčiųjų Mišios, žinoma, yra svarbesnė, nes ją sudaro atnašavimas, Mišių kanonas, konsekracija ir Šventoji Komunija. Mes šią dalį vadiname Tikinčiųjų Mišiomis, nes joje dalyvauti galėdavo tik „tikintieji“, tai yra krikštyti katalikai. Tikinčiųjų Mišios prasideda atnašavimu ir tęsiasi iki Mišių pabaigos. Kai kunigas pasako pamokslą, mes giedame Credo. Po Credo kunigas atsisuka į žmones ir gieda: „Dominus vobiscum“. Žmonės atsako: „Et cum spiritu tuo“. Tuomet prasideda atnašavimas, o su juo ‒ ir Tikinčiųjų Mišios. Šioje koplyčioje kunigas paprastai sako atnašavimo antifoną (ofertoriumą), o žmonės gieda atnašavimo giesmę. Taip prasideda Tikinčiųjų Mišios.

Pirmaisiais krikščionybės amžiais visi katechumenai po Credo turėdavo palikti bažnyčią ir tik pakrikštyti katalikai galėdavo pasilikti ir dalyvauti šventosiose Mišių ceremonijose. Taip buvo daroma todėl, kad tuo metu krikščionys be galo gerbė ir vertino Šventąsias Mišias bei jų apeigas. Tik pakrikštyti katalikai galėdavo dalyvauti Tikinčiųjų Mišiose, tai yra, atnašavime, kanone, konsekracijoje ir t. t. Kai kuriose vietose diakonas po Credo garsiai užgiedodavo: „Katechumenai, išeikite! Eretikai, išeikite! Žydai, išeikite! Pagonys, išeikite! Arijonai, išeikite! Visi, kuriems čia nėra kas veikti, išeikite!“ Tuomet prasidėdavo Tikinčiųjų Mišios.

Tikinčiųjų Mišios prasideda atnašavimu. Atnašavimas yra labai svarbi Šventųjų Mišių dalis. Kunigo sakomos maldos yra labai gražios ir nuostabiai perteikia katalikų mokymą. Atminkite, jog Šventųjų Mišių apeigos ir maldos turi aiškiai išreikšti tai, kuo tiki katalikai. Tradicinės atnašavimo maldos aiškiai išreiškia Tridento Susirinkimo mokymą apie Šventąją Mišių auką. Jos parodo, kad Mišios yra aukojamos Dievui mūsų nuodėmėms atleisti. Protestantai visiškai atmetė katalikišką atnašavimą. Liuteris sakė, kad Tridento Mišių atnašavimo maldos yra pasišlykštėtinos. Jis taip pat sakė, kad viskas nuo atnašavimo iki Mišių pabaigos „dvokia“ auka. Jis taip kalbėjo, nes atmetė katalikų mokymą apie Mišias.

Tačiau Naujosiose Mišiose atnašavimas buvo visiškai sunaikintas. Naujosios Mišios netgi neturi atnašavimo. Jį pakeitusios maldos oficialiame lotyniškame Mišių tekste vadinamos „dovanų paruošimu“. Tai rimtas pakeitimas. Mes galime pajusti skirtumą tarp „atnašavimo“ ir „dovanų paruošimo“. Šis pakeitimas labai patiko protestantams. Visos tradicinės atnašavimo maldos, kurios nors truputį piktino protestantus arba atrodė neekumeniškos, buvo visiškai pakeistos arba pašalintos. Vietoj jų į Naująsias Mišias buvo įtrauktos maldos, kurias žydai kalba prieš sėsdami prie stalo: „Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime duonos, kurią aukojame tau...“ Žydų stalo malda pakeitė tradicines atnašavimo maldas. Kaip tai įmanoma?

Tradicinių Mišių atnašavimo pradžioje kunigas paima pateną su ostija, iškelia ją į Dievą ir meldžiasi: „Priimk, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, šią be dėmės auką, kurią aš, nevertas Tavo tarnas, aukoju Tau, gyvajam ir tikrajam savo Dievui, už nesuskaitomas savo nuodėmes, įžeidimus ir apsileidimus, už visus aplink stovinčius, taip pat už visus ištikimuosius krikščionis, gyvus ir numirusius, kad man ir jiems padėtų išsigelbėti amžinajam gyvenimui. Amen.“

Tai labai graži ir pamokanti malda. Ji turi didžiulę svarbą, nes padeda kunigui Mišių metu nusistatyti teisingą intenciją. Atminkite, jog kunigas privalo laikyti Mišias teisinga intencija tam, kad Mišios būtų šventos ir galiojančios. Tačiau protestantai visiškai atmetė šią maldą. Jie tvirtino, kad visi žodžiai apie auką turi būti išmesti. Naujųjų Mišių gynėjai sako tą patį apie tradicinį atnašavimą.

Tik pasirodžius Naujosioms Mišioms daugelis tradicinių katalikų labai nusiminė dėl atnašavimo maldų sunaikinimo. Bet Konsiliumas (Vatikano komisija, sukūrusi Naująsias Mišias) atsakė: „Istorija moko, kad atnašavimo ritualas buvo pasirengimo aukojimui veiksmas, per kurį kunigas ir patarnautojai priimdavo žmonių suneštas dovanas... Šis pasirengimas visada būdavo išskirtinė atnašavimo žymė, net jeigu jo maldos to adekvačiai neišreikšdavo dėl aukai būdingos kalbos.

Ar tai reiškia, kad Naujųjų Mišių atnašavimo esmė yra ta, kad kunigas tiesiog priima iš žmonių duoną bei vyną ir aukoja juos Dievui?   Būtent taip jie tvirtina. Tai kelia didžiulį pavojų kunigo intencijai. Ar nauji kunigai supranta, kas yra Mišios? Ar jie supranta, ką daro? Ar švęsdami Mišias jie turi teisingą intenciją? Naujasis atnašavimas (dovanų paruošimas) gali lengvai suklaidinti kunigus. O tradicinis atnašavimas buvo labai aiškus ir padėdavo kunigams turėti teisingą intenciją.

Pavyzdžiui, pakėlęs ostiją į Dievą Tėvą, kunigas atnašauja vyno taurę. Jis paima taurę ir iškelia ją į Dievą sakydamas: „Aukojame Tau, Viešpatie, išganymo taurę, prašydami Tavo gerumo, kad ji Tavo dieviškosios didybės akivaizdoje pakiltų meiliu kvapu už mūsų ir viso pasaulio išganymą. Amen.” Viskas čia labai aišku. Tuomet jis meldžiasi: „Nuolankius dvasia ir susigraudinusius širdimi priimk mus, Viešpatie, ir tokia tetampa mūsų auka šiandien Tavo akivaizdoje, kad ji Tau patiktų, Viešpatie Dieve”. Po to: „Ateik, Pašventėjau, visagali amžinasis Dieve, ir palaimink šią Tavo šventajam vardui paruoštą auką.“ Atkreipkite dėmesį, kiek kartų kunigas mini žodį „auka“. Bent jau keturis kartus. Kunigo intencija yra aiški: aukoti auką Dievui.

O ką kunigas sako Naujosiose Mišiose? „Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime vyno, kurį aukojame tau. Tas vynmedžio ir žmogaus darbo vaisius taps mums dvasiniu gėrimu.“ O žmonės atsako: „Garbė tau, Dieve, per amžius!“ Kaip ši malda gali būti sulyginama su tradicinėmis atnašavimo maldomis? Tai juk žydų palaiminimas prieš valgį. Tradicinės maldos išreiškė katalikų mokymą, kad duona ir vynas taps Kristumi, paaukotu už mūsų nuodėmes, atnaša, pakilsiančia į Tėvą. Naujoji malda paprasčiausiai sako, kad duona ir vynas taps dvasiniu maistu ir gėrimu. Tai papiktinama. Tai neaišku. Tai visiškai protestantiška. Tai dar viena priežastis, kodėl Naujosios Mišios yra pavojingos ir vengtinos. Tie žmonės sunaikino tradicinį atnašavimą.

Krikščioniškas ir katalikiškas gyvenimas yra aukos gyvenimas, nes tikra meilė neatskiriama nuo pasiaukojimo. Mūsų Viešpats atidavė už mus savo gyvybę, nes Jis mus myli. Dėl šios meilės jis davė mums ir Mišių auką. Mes taip pat turime jam ką nors paaukoti. Tradicinės atnašavimo maldos parengia kunigą ir tikinčiuosius konsekracijai ir aukai. Štai kodėl tikintieji per atnašavimą perduoda vienas kitam aukų dėžutę. Žmonės per atnašavimą duoda aukas Bažnyčiai. Tai jūsų pasiaukojimo Dievui ir Bažnyčiai ženklas, nes Bažnyčia negali egzistuoti be jūsų paramos. Melskime Švenčiausiąją Mergelę Mariją padėti mums geriau suprasti tradicines atnašavimo maldas. Melskime, kad ji taip pat mums suteiktų pasiaukojimo dvasią ir pašalintų iš mūsų širdies savanaudiškumo dvasią. Amen.