Ar popiežius Pranciškus iš tiesų neigia pragarą?

Prieš pat Velykas pasaulio žiniasklaidą apskriejo sensacinga naujiena, neva Popiežius neigia pragaro egzistavimą. Italų žurnalistas, ateistas ir Popiežiaus draugas Eugenio Scalfari kovo 28 d., Didįjį Ketvirtadienį, kairiųjų dienraštyje „La Reppublica“ teigė, jog duodamas jam eilinį interviu Šventasis Tėvas sakęs, kad sielos, kurios neina į dangų, yra sunaikinamos.

Pasak žurnalisto, jis Popiežiaus paklausęs: „Jūs niekada man nesate kalbėjęs apie sielas, mirštančias nuodėmėje ir patenkančias į pragarą, kur jos kentės amžinai. Tačiau jūs dažnai kalbėjote apie geras sielas, kontempliuosiančias Dievą. O kas atsitiks blogoms sieloms? Ar jos bus nubaustos?“

Pranciškus atsakęs: „Blogos sielos nėra baudžiamos. Tos, kurios atgailauja, sulaukia Dievo atleidimo ir yra priimamos į Jį kontempliuojančiųjų gretas, bet tos, kurios nesigaili ir negali sulaukti atleidimo, išnyksta. Pragaro nėra – nuodėmingos sielos tiesiog išnyksta.“ (It. „Le anime cattive non vengono punite, quelle che si pentono ottengono il perdono di Dio e vanno tra le fila delle anime che lo contemplano, ma quelle che non si pentono e non possono quindi essere perdonate scompaiono. Non esiste un inferno, esiste la scomparsa delle anime peccatrici“.)

93 metų žurnalistas paprastai neįrašinėja savo pokalbių su Šventuoju Tėvu, bet atkuria juos iš atminties. Jis jau ne kartą yra tvirtinęs Popiežių panašiai sakius (2014 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. kovo 15 d. ir 2017 m. spalio 9 d.), tačiau šį kartą Pranciškaus žodžiai pateikti kabutėse, taip duodant suprasti, jog cituojama tiksliai. Kalbėdamas su „The New York Times“, Scalfari‘s prisipažino galįs suklysti, tačiau teigė šiuos Popiežiaus žodžius prisimenąs tiksliai.

Šiek tiek vėliau tą pačią dieną Vatikano spaudos taryba paskelbė pranešimą:

„Šventasis Tėvas neseniai priėmė laikraščio „La Repubblica“ steigėją. Tai buvo privatus susitikimas Velykų proga, o ne interviu. Tai, kas autoriaus paskelbta šiandieniniame straipsnyje, yra atkūrimo iš atminties vaisius necituojant Popiežiaus žodžių paraidžiui. Todėl jokių minėto straipsnio citatų negalima laikyti patikimu Šventojo Tėvo žodžių atkartojimu.“

Vargu ar tai ir galima vadinti paneigimu. Jei tai ir buvo ne interviu, o privatus susitikimas, Popiežius turėjo žinoti, kad jis bus „paverstas“ interviu, kaip tai įvyko per ankstesnius susitikimus. Jokių straipsnio citatų, sako Vatikano spaudos taryba, negalima laikyti faktiškai Šventojo Tėvo ištartais žodžiais, tačiau joks Popiežiui priskiriamas teiginys nėra ir paneigiamas. Ankstesni Popiežiaus interviu su Scalfari‘u taip pat sukeldavo sumaištį, ir Vatikanas paskui paskelbdavo panašius pareiškimus, kurie nei patvirtindavo, nei paneigdavo Popiežiaus neva pasakytų žodžių.

Jei Pranciškaus žodžiai perteikti teisingai, tai, žinoma, yra rimta erezija, neigianti bent dvi esmines katalikų tikėjimo tiesas: pragaro egzistavimą ir sielos nemirtingumą. Tame pačiame straipsnyje Popiežius taip pat esą teigė, jog jam patinka, kai jį vadina „revoliucionieriumi“.

Scalfari‘o straipsnį greitai pasigavo pagrindiniai pasaulio dienraščiai (The New York Times, cnsnews, New York Magazine, The Wall Street Journal, Boston Herald, Vox ir kt.), ir žinia sukėlė tikrą sumaištį tarp katalikų. (Lietuvos žiniasklaidoje apie tai buvo beveik neužsiminta, galbūt nenorint drumsti būsimo Popiežiaus vizito į mūsų šalį.)

„Vox“ žurnalistė Tara Isabella Burton rašo: „Jei Popiežius iš tiesų pasakė tuos žodžius, pasekmės Katalikų Bažnyčiai bus katastrofiškos. Juk jos Katekizmas aiškiai moko apie pragaro egzistavimą ir jo amžinumą.“ Taip pat ji priduria: „Klausimas, ar Pranciškus iš tiesų neigia pragaro egzistavimą, neišvengiamai susijęs su kitu klausimu: kodėl Popiežius nesiliauja davęs interviu Scalfari‘ui, jei kiekvieną kartą Vatikanui tenka aiškinti, kad garsusis žurnalistas iškreipia Šventojo Tėvo žodžius?“

„Jei Popiežius mėgina slapta keisti katalikišką doktriną – kitų lūpomis skelbdamas eretiškus teiginius, o paskui formaliai juos paneigdamas – jis gali būti apkaltintas veidmainyste.“

Gwynne Dyer iš „The Hamilton Spectator“ mano, kad Popiežius iš tiesų neigia pragaro egzistavimą:

„Šiuolaikiniam žmogui labai sunku patikėti, kad mylintis Dievas galėtų pasmerkti kurį nors iš savo kūrinių amžinoms fizinėms ir dvasinėms kančiomis. Žmogiški tėvai taip nesielgia netgi su nepaklusniais vaikais, todėl tradicinė pragaro samprata kelia nuolatinę problemą katalikų teologams.“ Tačiau pripažindama, kad anihilicionizmas yra erezija, ji mano, kad Popiežius rado „praktišką“ būdą perteikti savo tikrąjį požiūrį negaišdamas laiko, kurį jis nori skirti „kitiems, svarbesniems pokyčiams“:

„Popiežius Pranciškus yra praktiškas žmogus ir jis atsargiai renkasi savo kovas. Pakeisti katalikišką mokymą apie pragarą reikštų ilgą kovą, pareikalausiančią daugybę energijos, kurią jis norėtų skirti kitiems, svarbesniems pokyčiams. Tačiau jis negali susilaikyti neatskleidęs savo tikrųjų pažiūrų (kurias vėliau Vatikanas paneigia) per šiuos neformalius pokalbius su Scalfari‘u.“

Anglų vatikanistas Edwardas Pentinas pastebi, kad Popiežiaus žodžiai prieštarauja kai kuriems ankstesniems jo pasakymams apie pragaro egzistavimą, tačiau priduria, kad Pranciškus ne kartą yra teigęs ir priešingai, pavyzdžiui, kad visos sielos bus išganytos. Toks jau jo stilius: kalbėti neaiškiai ir prieštaringai.

Italų vatikanistas Antonio Socci mano, kad Popiežius taip daro sąmoningai:

„Jau penkeri metai tarp Bergoglio ir Scalfari‘o vyksta žaidimas, kuriame popiežius iš Argentinos naudoja tam tikrą „dvikalbę“. Kalbėdamas katalikams, jis vartoja miglotus ir teologiškai dviprasmiškus posakius. Jis vengia aiškių pareiškimų ir pamažu naikina katalikišką doktriną (lėto varlės išvirimo taktika). Antra vertus, per Scalfarį jis kalba sekuliariam pasauliui, atskleisdamas savo tikrąjį, visiškai modernistinį, požiūrį, kad vykdytų savo „revoliuciją“ ir didintų savo populiarumą tarp nekatalikų ir sekuliariosios žiniasklaidos.“

„Yra tik dvi galimybės: arba Popiežius iš tiesų pasakė netikįs pragaru (ar bent jau leido taip suprasti Scalfari‘ui) ir tai yra pirmas toks atvejis Bažnyčios istorijoje, arba italų žurnalistas siaubingai suklydo ir tai yra pati skandalingiausia Italijos žiniasklaidos „melaginga žinia“ [fake news] XXI a.“

Viešpats Jėzus daugybę kartų kalba apie „negęstančią ugnį“ (Mt 5, 22; 13, 42; Mk 9, 43–49).

Katalikų Bažnyčios Katekizme (1996) rašoma:

„1035. Bažnyčia moko, kad yra pragaras ir kad jis amžinas. Sielos tų, kurie miršta, turėdami sunkią nuodėmę, tuoj po mirties patenka į tamsybes, kur kenčia pragaro kančias, „amžinąją ugnį“. Skaudžiausia pragaro kančia yra amžinas atskyrimas nuo Dievo, nes tik Jame viename žmogus gali rasti gyvenimą ir laimę, kuriems buvo sukurtas ir kurių trokšta.

1036. Šventojo Rašto teiginiai ir Bažnyčios mokymas apie pragarą įspėja žmogų atsakingai elgtis su savo laisve, atmenant savo amžinąjį paskyrimą. Drauge jie įsakmiai ragina atsiversti: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mt 7, 13–14).“

Mokymą apie sielos nemirtingumą ir pragaro amžinumą patvirtino Laterano IV-asis, Liono, Florencijos ir Tridento susirinkimai.

Šią tiesą Dievo Motina žmonijai priminė Fatimoje 1917 m., parodydama vaikams siaubingą pragaro viziją. Liucija pasakoja:

„...Ties šiais paskutiniais žodžiais ji [Marija] vėl atvėrė savo rankas, kaip ir dviem praėjusiais mėnesiais. Atrodė, kad spindulys perveria žemę, ir mes išvydome lyg ugnies jūrą, o šioje ugnyje panardintus velnius ir sielas, lyg jos būtų perregimos, juodos ir bronzinės degančios žmogaus pavidalo anglys. Jos plaukiojo toje ugnyje, mėtomos liepsnų, kurios su dūmų debesimis veržėsi iš jų pačių. Jos krito į visas puses lyg žiežirbos dideliuose gaisruose, be svorio ir pusiausvyros, rėkdamos bei staugdamos iš skausmo ir nevilties, dėl ko mes sudrebėjome ir nustėrome.“

Paskui Marija vaikams pasakė: „Jūs matėte pragarą, į kurį eina vargšų nusidėjėlių sielos. Kad jas išgelbėtų, Dievas nori pasaulyje įsteigti pamaldumą mano Nekaltajai Širdžiai. Jei bus daroma, ką jums sakau, daug sielų bus išgelbėta.“