Antrasis Dievo Motinos apsireiškimas Fatimoje ir jo pamokos

Pamokslas Kaune

Brangūs tikintieji, mes jau apmąstėme tris Dievo Angelo apsireiškimus Fatimos vaikams 1916 m. Po to apmąstėme pirmąjį Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą 1917 m.

Prisiminkite, kai prieš šimtą metų Marija pasirodė Fatimoje pirmą kartą (gegužės 13 d.), Ji iš karto pradėjo kalbėti su vaikais – ir, galime sakyti, su mumis – apie amžinybę. Koks buvo Jos pirmasis sakinys? „Aš esu iš dangaus.“ Dievas išmintingai suplanavo, kad šio pirmojo pokalbio tema tarp Švč. Mergelės ir vaikų būtų apie dangų ir skaistyklą. Tai labai įdomu, nes, kaip visi žinome, ateistinė ir materialistinė komunizmo pabaisa netrukus turėjo paimti valdžią Rusijoje 1917 m. ir paskleisti visur mirtinus ateizmo nuodus. Taip pat jie skleidė mintį, kad žmonės neturi nemirtingos sielos ir kad nėra gyvenimo po mirties. Šios klaidos apie amžinybę yra labai baisios ir pavojingos. Iš tiesų jos užkrėtė Europos civilizaciją po Apšvietos laikotarpio, bet ypač po Karlo Markso, Čarlzo Darvino ir Fridricho Nyčės filosofinių kūrinių. Taip pat per Pirmąjį pasaulinį karą daug katalikų išvydo karo baisumą ir klausė: „Kaip gali pasaulyje egzistuoti šitoks blogis? Kaip Dievas gali pakęsti tokius žiaurumus?”

Tai reiškia, kad labai daug paprastų katalikų susiviliojo ateizmo, evoliucijos ir materializmo idėjomis. Galime sakyti, kad pati religija XIX ir XX a. atsidūrė dideliame pavojuje. Todėl, kaip visada, Dievas įsikišo į žmonijos istoriją, kad mus išgelbėtų. Ką Jis padarė? Jis atsiuntė mums savo Motiną. Kodėl? Nes Ji yra galingiausias Jo ginklas prieš ereziją, klaidą, ateizmą ir materializmą.

Per pirmąjį savo apsireiškimą Fatimoje Dievo Motina labai ramiai ir gražiai priminė pasauliui ir visiems savo dvasiniams vaikams, kad mūsų gyvenimas nesibaigs kūnui numirus. Kiekviena siela yra nemirtinga ir gyvens amžinai, ir JI, Švč. Mergelė, pati yra to liudytoja. „Iš kur Jūs esate?“, – paklausė Liucija. „Aš esu iš dangaus“, – atsakė Nekaltoji ir Nesuteptoji Mergelė Marija. Jeigu jūs galėtumėte paklausti Markso, Darvino, Nyčės ar komunisto, kur dabar gyvena Jėzaus Motina, jie visi atsakytų, kad ji yra mirusi, kažkur palaidota, ir dabar liko tik dulkės. Ji neegzistuoja. Tačiau Ji atėjo į Fatima gyva, lyg Jos dieviškojo Sūnaus dvasinės armijos Karalienė, ir tiesiogiai prieštaravo Markso, Darvino bei Nyčės klaidoms vienu sakiniu: „Aš esu iš dangaus.“

Po šio pirmojo apsireiškimo Fatimos vaikai buvo pripildyti antgamtinio džiaugsmo. Tačiau netrukus prasidėjo jų persekiojimas. Vaikų tėvai visiškai jais netikėjo. Liucijos motina apkaltino ją meluojant. Kaimynai iš jų tyčiojosi.

Vis dėlto kai kurie žmonės vaikais patikėjo ir nusprendė eiti kartu su jais birželio 13 d., norėdami pamatyti gražią moterį iš dangaus. Prisiminkite, Švč. Mergelė prašė vaikų grįžti į tą pačią vietą birželio 13 d., kad pasakytų jiems, ko iš jų nori.

Taigi, tą dieną trys vaikai ir apie penkiasdešimt žmonių atėjo prie ąžuoliuko. Visi ėmė kalbėti Rožančių. Kai jie baigė, vaikai išvydo žaibą. Staiga virš ąžuoliuko pasirodė jauna ir graži moteris. Ji tylėjo. Tuomet Liucija paklausė: „Ko Jūs norite iš manęs?“ Dievo Motina atsakė: „Noriu, kad jūs grįžtumėte čia liepos 13 dieną, kasdien kalbėtumėte Rožančių ir išmoktumėte skaityti. Vėliau jums pasakysiu, ko noriu.“ Tada Liucija drąsiai paprašė išgydyti vieną ligonį. Nekaltoji Marija atsakė: „Jeigu jis atsivers, per metus pagis.“

Po to Liucija tarė: „Aš norėčiau Jus paprašyti, kad pasiimtumėte mus į dangų.“ Marija atsakė: „Taip, Jacintą ir Pranciškų aš greitai pasiimsiu. O tu dar kurį laiką pasiliksi. Jėzus nori tavimi pasinaudoti, kad žmonės mane pažintų ir pamiltų. Jis nori žemėje įsteigti mano Nekaltosios Širdies garbinimą. Kas jį priims, tam aš pažadu išganymą. Šios sielos bus Dievo mylimos lyg gėlės, kurias aš dedu, kad papuoščiau Jo sostą.”

Štai čia Švč. Mergelė pirmą kartą prabilo apie savo Nekaltąją Širdį. Brangūs tikintieji, mums reikia suprasti, kad tai yra pagrindinė Fatimos žinia: pamaldumas Nekaltajai Marijos Širdžiai. Mes mylime Švenčiausiąją Jos Sūnaus Širdį, ir Jis nori, kad mes taip pat mylėtume ir garbintume Jo Motinos Širdį. Taigi, per šiuos Fatimos metus turime pagilinti savo pamaldumą Marijos Širdžiai.

Dievo motina sakė: „Taip, Jacintą ir Pranciškų aš greitai pasiimsiu. O tu dar kurį laiką pasiliksi…“ Kai Liucija suprato, jog Jacinta ir Pranciškus netrukus mirs, ji nuliūdusi paklausė: „Ar aš čia pasiliksiu viena?“ Švč. Mergelė atsakė: „Ne, mano vaike! Ar tu labai kenti? Nenusimink! Aš niekuomet tavęs nepaliksiu, mano Nekaltoji Širdis bus tavo prieglobstis ir kelias, kuris tave nuves pas Dievą.“

Tai reiškia, kad dangaus Karalienė iš karto aiškiai paskelbė apie Jos Nekaltosios Širdies jėgą, stiprybę, ir gerumą. Kai Jos dvasinė dukra susirūpino, Ji ją sustiprino ir paguodė: „...mano Nekaltoji Širdis bus tavo prieglobstis ir kelias, kuris tave nuves pas Dievą.“

Brangūs tikintieji, ar jums reikia pagalbos? Ar turite problemų? Nukreipkite jas į Nekaltosios Marijos Širdį. Toji Širdis yra ypatinga mūsų globėja, kurią Dievas davė mums šiais laikais. Mes matome, jog visur siaučia tamsa ir painiava – pasaulyje, bažnyčioje ir, galbūt, jūsų gyvenime. Bet mūsų Dievas yra Išgelbėtojas ir jis neapleis mūsų šioje tamsybėje. Jis davė mums naują, ryškią ir galingą šviesą tam, kad galėtumėte pereiti per šią tamsą, tai yra Nekaltąją Marijos Širdį.

Pagaliau antrojo apsireiškimo pabaigoje vaikai išvydo kai ką labai įspūdinga. Jie pamatė ŠIRDĮ, apsuptą erškėčių, kurie atrodė lyg ją perdūrę. Vaikai suprato, kad tai Nekaltoji Marijos Širdis, kurią labai žeidžia žmonių piktžodžiavimai ir nuodėmės, ir kad toji Širdis prašo ištikimų katalikų už jas atsilyginti.

Brangūs tikintieji, tie erškėčiai, kuriuos vaikai matė, yra šventvagystės prieš Nekaltąjį Prasidėjimą, prieš nuolatinę Marijos Mergystę, prieš jos Dieviškąją Motinystę kartu nepripažįstant jos ir žmonių Motina; taip pat šventvagystės tų, kurie viešai siekia įdiegti vaikų širdyse abejingumą, panieką ar netgi neapykantą šiai Nekaltajai Motinai, ir tų, kurie ją tiesiogiai įžeidžia jos atvaizduose. Mūsų dangiškoji Motina prašė vaikų ­– ir mūsų – atsilyginti už tas nuodėmės, ypač pirmaisiais mėnesių šeštadieniais. Todėl nepamirškite savo dieviškosios Motinos pirmaisiais mėnesių šeštadieniais.

Taigi pradėkime šį Fatimos jubiliejų su dviejomis intencijomis: Pirmoji intencija – padidinti savo pamaldumą ir meilę Nekaltajai Marijos Širdžiai; antroji intencija – melstis ir atlikti nedideles kasdienes aukas tam, kad atsilygintume už nuodėmes, padaromas prieš Nekaltąją Marijos Širdį. Amen.

Tema: