Ji yra tobula Jėzaus Kristaus pergalė (pamokslas)

Brangūs mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikintieji,

Visi mes vieną dieną mirsime. Mirtis ateis pas mus visus ‒ netikėtai, nenumaldomai, įnirtingai. Kai kurie iš mūsų bus jai pasirengę, o kai kurie, deja, nepasirengę. Tuomet mūsų kūnai, artimiesiems gedint, bus nunešti į kapines ir palaidoti į žemę. Pamažu jie pradės gesti, irti, ir taps maistu kirminams. Mirtis žiauriai, be jokio gailesčio sunaikins mūsų kūnus. Ilgainiui jie virs tiesiog dulkėmis ir pelenais. Iš dulkių mes buvome sukurti, ir dulkėmis vėl pavirsime.

Tačiau šiandien mes švenčiame mūsų dangiškosios Karalienės ir Motinos pergalę prieš šį baisų dūlėjimą. Šiandien mes švenčiame didžiąją mūsų dangiškosios Karalienės ir Motinos šventę, jos paėmimą į dangų su kūnu ir siela. Šia švente mes minime Švenčiausiosios Mergelės Marijos tobulą triumfą prieš nuodėmę ir jos garbingą įžengimą į savo dangiškąjį atlygį. Todėl ši šventė yra glaudžiai susijusi su jos Nekaltuoju Prasidėjimu, kaip tai yra apibrėžęs popiežius Pijus Dvyliktasis savo enciklikoje apie Marijos paėmimą į dangų.

Po Adomo ir Ievos nuopuolio kiekvienas vyras ir moteris turi kęsti žiaurią nuodėmės, ligos, kančios ir mirties vergiją. Popiežius Pijus Dvyliktasis savo enciklikoje primena mums, kad kiekvienas iš mūsų gali nugalėti nuodėmę ir mirtį per krikštą, savo antgamtiniu gimimu ir susivienijimu su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tačiau šios pergalės prieš nuodėmę ir mirtį vaisius visiškai patirsime tik po Paskutiniojo teismo. Taip yra todėl, kad visi mes dar turime iškentėti mirties skausmus, būti palaidoti kape, o mūsų kūnai turi suirti žemėje. Tai dalis bausmės už nuodėmę. Taip, mes nugalėjome nuodėmę ir mirtį priimdami krikštą Kristuje, tačiau ši pergalė bus visiškai užbaigta tik laikų pabaigoje.

Popiežius Pijus Dvyliktasis moko, kad „net teisiųjų kūnai suirsta po mirties ir tik Paskutiniąją dieną jie vėl susijungs, kiekvienas su savo garbinga siela.“  Visų mūsų kūnai turės būti palaidoti, ir mes turėsime laukti laikų pabaigos, kad tie mūsų kūnai būtų išganyti.

Tačiau Švenčiausioji Mergelė Marija yra išimtis. Dievo Motina buvo pradėta be gimtosios nuodėmės ir per visą savo gyvenimą žemėje ji nepadarė nė vienos asmeninės nuodėmės. Dėl savo Nekaltojo Prasidėjimo ji pasiekė visišką, absoliučią pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Ji yra tobula Jėzaus Kristaus pergalė prieš velnią, nuodėmę, mirtį ir net kūno suirimą. Tobula Kristaus pergalė prieš blogį ir nuodėmę tobulai pasireiškė ir jos nuostabiame kūne, ir sieloje.

Taigi Dievas nusprendė apsaugoti ne tik jos nekaltą sielą nuo nuodėmės, bet ir jos nekaltą kūną nuo bet kokio supuvimo kape. Todėl jos gyvenimo pabaigoje Dievas iš karto paėmė ją su kūnu ir siela į dangų.

Šventas ir nekaltas Švenčiausiosios Mergelės Marijos kūnas išvengė supuvimo ir suirimo, kuris tikrai bus visų mūsų dalia. Popiežius Pijus Dvyliktasis sako: „Didingas Dievo Žodžio tabernakulis niekada nevirto dulkėmis ir pelenais.“

Tai iš tiesų dieviškas stebuklas, nes visų žmonių kūnai, išskyrus Švenčiausiosios Mergelės, turi supūti kape. Šventasis Germanas iš Konstantinopolio sako: „Tu esi toji, kuri, kaip parašyta, pasirodai visame gražume, ir tavo skaistus kūnas yra visiškai šventas, visiškai tyras, jis yra tikra Dievo buveinė, todėl visiškai nepavaldus dūlėjimui. Nors jis vis dar žmogiškas, tačiau taip perkeistas, jog nuo šiol gyvena dangiškąjį gyvenimą ir negenda. Jis iš tikrųjų gyvas ir šlovingas, nepažeistas ir tobulas.“

Daugelis šventųjų Švenčiausiąją Mergelę Mariją vadina „Sandoros skrynia“. Nes kaip ši skrynia, kurioje laikyta Įstatymo plokštes ir maną iš dangaus, buvo pagaminta iš brangiausio ir patvariausio medžio, taip ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos kūnas turėjo būti pats tyriausias ir negendantis, kad galėtų nešioti kai ką dar brangesnio, patį Dievo Sūnų. Šventasis Robertas Belarminas rašo: „Kas, aš klausiu, galėtų patikėti, kad Šventumo skrynia, Dievo Žodžio buveinė, Šventosios Dvasios šventykla galėtų virsti dulkėmis? Mano siela baisisi mintimi, kad šis skaistus kūnas, kuris pradėjo Dievą, Jį pagimdė, maitino ir nešiojo, galėtų virsti pelenais arba maistu kirminams.“

Štai kodėl šventoji Katalikų Bažnyčią šią šventę padarė tokia svarbia. Marijos paėmimas į dangų reiškia visišką ir absoliučią jos pergalę prieš velnią ir nuodėmę. Jos Nekaltasis Prasidėjimas yra šios tobulos pergalės pradžia, o jos paėmimas į dangų ‒ šios pergalės užbaigimas ir įgyvendinimas. Šiandien yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos pergalės diena. Šiandien yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos triumfo diena. Ji triumfuoja prieš velnią, prieš nuodėmę ir prieš kūno suirimą kape. Ji įžengia į dangų, kad būtų karūnuota dangaus ir žemės karaliene.

Tad šiandien mes šloviname ją, minėdami jos pergalę ir triumfą. Taip pat mes turime melsti jos Nekaltosios Širdies triumfo, kurį ji pažadėjo Fatimoje. Ji vis dar laukia, kad popiežius su vyskupais pašvęstų Rusiją jos Nekaltajai Širdžiai. Ji vis dar kantriai pakenčia šį nepaklusnumą jos įsakymui. Ir mes, kurie ją mylime ir meldžiame jos Nekaltosios Širdies triumfo, turime šiandien ją šlovinti ir paguosti jos širdį, kurią taip skaudina žmonės, netgi popiežius ir vyskupai.

Taigi dovanokime jai savo gyrių, meilę ir ištikimybę, kurių ji yra nusipelniusi. Ji išvengė kapo puvėsių ir buvo paimta į dangų kartu su kūnu ir siela. Ji karaliauja kartu su savo dievišku Sūnumi, kaip dabar, taip ir per amžius. Dovanokime jai tokią šlovę ir mylėkime ją tokia meile, kurių ši karalienė yra verta.

Tema: