Keturios Mišių dalys (pamokslas)

Brangūs tikintieji,

Religija yra labai natūrali žmonijai. Peržiūrėkite trumpai visą žmonijos istoriją. Kiekviena tauta turėjo savo religiją, religinius ritualus, aukas ir apeigas. Religija visada buvo labai svarbi visuomenės dalis. Žinoma, dauguma tų religijų buvo klaidingos, bet nepaisant to žmogus yra religinė būtybė. Todėl komunistinė revoliucija Rusijoje – ir Sovietų Sąjungos įvykdyta Rytų Europos okupacija – buvo baisiausia revoliucija istorijoje, nes komunistai aršiai atmetė pačią religiją. Iki tol jokia politinė valdžia nebuvo pasmerkusi religijos apskritai. Tiesa, kai kuriuose kraštuose vyko religijų persekiojimai, bet jie buvo nukreipti ne prieš pačią religiją, bet prieš svetimas religijas. Taip buvo todėl, kad religija visada buvo itin svarbi visoms šalims ir tautoms.

Taip pat prisiminkite, kad visi mes gimstame su gimtąja nuodėme ir kad ji daro didelę ir blogą įtaką mūsų sieloms. Mes sakome, kad kiekvienas žmogus turi puolusią prigimtį. Vadinasi, žmogus yra religinė būtybė, bet taip pat jis turi puolusią prigimtį. Kadangi žmogaus prigimtis yra pažeista, žmonės šiame pasaulyje nežinojo, kaip teisingai garbinti tikrąjį Dievą. Kaip sakiau, buvo daug religijų, bet dauguma jų buvo klaidingos. Pavyzdžiui, šumerai, egiptiečiai, graikai, romėnai, pagonys ir t. t. Visi žmonės mėgino garbinti dievus, bet garbino neteisingai. Žodžiu, žmonės norėjo garbinti Dievą ir laikytis tikros religijos, bet jie visiškai nesuprato, kaip teisingai tai daryti.

Tačiau Izraelis, Dievo tauta, buvo kitokia. Senajame Testamente Dievas pats išmokė izraeliečius, kaip teisingai Jį garbinti. Galime sakyti, kad pats Dievas buvo Misionierius. Prisiminkite, kad izraeliečiai buvo vergai Egipte daug metų, ir Egipto religija buvo itin pagoniška. Žinoma, izraeliečiai išsaugojo tikrąją religiją, kurios juos išmokė Abraomas, tačiau jų tikėjimas Egipte truputį iškrypo. Pagaliau Dievas išvedė savo tautą iš Egipto, ir, kaip ir kiekvienas misionierius, pamokė ją, kaip teisingai garbinti tikrąjį Dievą. Jis išmokė juos, kaip statyti Senojo Testamento Padangtę. Dievas tarė: „Tepadaro jie man šventovę, idant galėčiau gyventi tarp jų.“ Taip pat Jis pasakė jiems, kaip šią Padangtę įrengti: „Tada iš gryno aukso padarysi malonės sostą. <...> Padarysi iš akacijos medžio stalą <...>  Ant stalo nuolat mano akivaizdoje laikysi Artumo duoną. <...> Padarysi iš gryno aukso žvakidę“. Dievas išmokė, juos kaip aukoti aukas, smilkalus, duoną ir t. t. Vienu žodžiu, Dievas išmokė izraeliečius, kaip teisingai Jį garbinti ir kaip teisingai laikytis religijos.

Tai buvo Senasis Testamentas. Tačiau mes tikime, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus atėjo kaip Dievo Mesijas ir įsteigė Naująjį Testamentą. Jis mums pranešė, kad Naujasis Testamentas bus Senojo Testamento tęsinys. Jis kalbėjo: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.“ Mūsų Viešpats įsteigė Naująjį Izraelį, Katalikų Bažnyčią, ir davė mums naują auką – šventąsias Mišias. Nepamirškime, kad Mišios yra lyg Senojo Testamento apeigų, ceremonijų ir aukų įvykdymas.

Galime sakyti, kad Mišios, Naujojo Testamento tobula auka, yra visų Senajame Testamente užrašytų Dievo pamokymų apie tikrąjį garbinimą santrauka. Šv. Mišios yra ne tik visų šių dvasinių pamokų įvykdymas, bet daug daugiau. Mes turime žinoti, kas vyksta Mišiose, ir ką turėtume daryti, kad geriau jas suvoktume.

Bažnyčia ir šventieji davė mums daug teisingų būdų dalyvauti Mišiose. Aš noriu pasiūlyti labai paprastą, bet veiksmingą būdą, kuris padės Jums geriau suprasti Mišias, ir su teisingu nusiteikimu bei jausmais dalyvauti kiekvienoje Šventųjų Mišių dalyje.

Tradiciškai šventosios Mišios yra padalytos į dvi pagrindines dalis: „Katechumenų Mišias“ (Nuo Mišių pradžios iki Atnašavimo) ir „Tikinčiųjų Mišias“ (Nuo Atnašavimo iki Mišių pabaigos). Savo ruožtu „Katechumenų Mišias“ sudaro Pasirengimo maldos ir šventasis Mokymas, o „Tikinčiųjų Mišias“ – šventoji Auka ir šventoji Komunija. Taigi, eidami į Mišias pasirenkite! Sursum Corda! Aukštyn širdis! Atėję į Mišias, pirmiausia prisiminkite, kad jas sudaro keturios dalys: Pasirengimo maldos, šventasis Mokymas, Šventoji Auka ir Komunija. Tada geriau suprasite, kas vyksta Mišių metu. Turite dvasiškai dalyvauti šiose keturiose šventųjų Mišių dalyse. Neužtenka tik stebėti, ką daro kunigas. Juk esate ne teatre. Mišių metu jums reikia melstis, tikėti, dalyvauti, suprasti ir įsijungti į kiekvieną Mišių dalį. Todėl per Mišias visada turite paklausti savęs dviejų dalykų: „Kas dabar vyksta?“ ir „Ką aš dabar turiu daryti?“ Duosiu jums keletą paprastų minčių, padėsiančių geriau dalyvauti šiose keturiose Mišių dalyse.

Sename Testamente Dievas apsireikšdamas Mozei tarė: „Moze, Moze! – Neik arčiau! Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!“ (Iš 3; 5.) Mišių pradžioje kunigas visada sako: „Inroibo ad altare Dei“ – „Įžengsiu prie Dievo altoriaus.” Pirmoji Mišių dalis yra „Pasirengimo Maldos“ (Mišių pradžia iki Skaitinių). Prisiminkite anuos du klausimus. Kas vyksta? Ir ką man reikia daryti? Kas vyksta? Mes kalbame laiptų maldas, po to seka nuodėmių išpažinimas (Confiteor), introitas, Kyrie, Gloria ir pagaliau pagrindinė Mišių malda. Brangūs tikintieji, ši pirmoji Mišių dalis padeda suprasti ir pajusti svarbiausią religinę tiesą: Dievas yra šventas, visų švenčiausias, o mes esame nusidėjėliai. Todėl mes nesame verti žengti prie Dievo ir Jo altoriaus. Altorius ir Tabernakulis yra labai šventos vietos, kur Dievas gyvena ir susitinka su žmonija, ir prie kurių mes nesame verti prisiartinti. Toks mokymas yra visur kartojamas Senajame Testamente. Tad ką mums reikia daryti per šią pirmąją Mišių dalį? Mišių pradžioje visada turime atsiminti nuolankumo dorybę, atgailą ir gailestį. Nuolankumas turi būti ne dirbtinis, o tikras, kad juo pripažintume, jog esame neverti įžengti prie Dievo ir Jo altoriaus. Nuolankumas ir gailestis yra religijos pagrindas.

Tuomet pereiname į antrąją Mišių dalį: šventąjį Pamokymą. Kas vyksta ir ką mums reikia daryti? Per šią Mišių dalį turime įsiklausyti į Šventojo Rašto skaitinius, pamokslą ir giedoti Credo. Bet tai nėra tik paprastos klausymo pamokos. Per tą laiką turime melstis, kad Dievas suteiktų mums ypatingą šviesą, padėsiančią suprasti tai, ką girdime. Štai kodėl ši dalis vadinama „šventuoju Pamokymu“, o ne tiesiog „pamokymu“. Galbūt šį Skaitinį ar Evangeliją esame girdėję daug kartų; galbūt pamokslas mums yra nuobodus ar sunkiai suprantamas. Tai nesvarbu, nes jei meldžiame Dievą šviesos ir pamokymo, Jis visada mums pasako ką nors nauja ir svarbaus.

Tada mes pereiname į trečiąją Šv. Mišių dalį: šventąją Auką (tai apima laiką nuo Atnašavimo iki Komunijos). Kas tuo metu vyksta? Kunigas konsekruoja ir aukoja mūsų Viešpaties Kūną ir Kraują Dievui Tėvui. Ką turime daryti? Čia turime prisiminti savo asmenines nuodėmes, ydas, netobulumus bei moralines silpnybes ir kartu su kunigu aukoti Kristaus auką Dievui Tėvui tam, kad atsilygintume už savo nuodėmes. Tai yra pagrindinis aukos tikslas ir Mišių širdis. Per šią Mišių dalį mes ant altoriaus turime paties Kristaus Kūną ir Kraują, taigi tobulą apmokėjimą už mūsų nuodėmes. Tačiau mums reikia ne tik žiūrėti, bet iš tiesų aukoti drauge su kunigu.

Ketvirtoji šventųjų Mišių dalis yra Komunija. Kas gi vyksta? Per šią Mišių dalį mes priimame Jėzaus Kūną ir Kraują. Ką turime daryti? Veiksmažodis „priimti“ yra panašus į veiksmažodį „tikėti“. Pavyzdžiui, mes sakome, kad tikime į Kristaus įsikūnijimą. „Tikėti“ yra tam tikros tiesos dvasinis ar intelektualas priėmimas. Mes tikime, kad Dievo Sūnus tapo žmogumi, ir priimame šią tiesą į savo protą. Panašiai, mes priimame Kristaus Kūną. Todėl priimdami Komuniją turime atlikti tikėjimo aktą, pavyzdžiui: „Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu esi Dievo Sūnus, ir kad Tu tapai žmogumi ir mirei ant kryžiaus už mane. Tikiu į Tave, priimu Tave!“ Komunija yra mūsų tikėjimo vieša išraiška ir išpažinimas. Taip pat turime prašyti Jį išgydyti mūsų silpnas sielas, nes Jis yra Dangaus duona, galinti sustiprinti mūsų nuodėmingą sielą. „Viešpatie Jėzau, išgydyk mano nuodėmingą sielą!“

Brangūs tikintieji, Šventosios Mišios turi tapti mūsų dvasinio gyvenimo ir religinės praktikos centru bei širdimi. Šios keturios Šventųjų Mišių dalys labai padeda mums puoselėti religijos dorybę: nuolankumą, gailestį, garbinimą, prašymą, mokymąsi, aukojimąsi, tikėjimą, viltį, meilę. Tad kreipkime maldas į Nekaltąją Marijos Širdį ir prašykime Jos padėti mums mylėti šventąsias Mišiąs ir dar nuoširdžiau bei pamaldžiau jose dalyvauti. Amen.