Nauja „EWTN“ sukurta laida ragina katalikus būti „pasirengusius kovai“ už savo sielas ir naudotis daugeliu nuostabių, bet šiais laikais nepelnytai užmirštų dvasinių ginklų.
Šią dešimties serijų laidą veda katalikų apologetas Dogas Beris (Doug Barry).
Toliau pateikiamas portalo „LifeSiteNews“ interviu su Beriu. Jis paaiškina, kokia yra laidos paskirtis, taip pat kaip velnias puola žmones, o per juos – patį Dievą, ir ką galima padaryti dėl „iki šiol neregėto moralės nuosmukio“, su kuriuo susiduria mūsų visuomenė.
LifeSiteNews: Papasakokite apie savo naująją „EWTN“ laidą „Pasirengęs kovai“ (angl. "Battle ready"). Ko, jūsų manymu, ji gali išmokyti katalikus?
Doug Barry: Kiekvienam iš mūsų buvo duota siela, sukurta pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Siela yra svarbiausia to, kas mes esame, dalis. Daugelis žmonių arba to nežino, arba nevertina. Mes juk nekovosime už tai, ko nevertiname. „Pasirengęs kovai“ turi priminti mums kovos už mūsų sielą realumą ir padėti sužadinti kovos dvasią kiekviename krikščionyje, ar jis būtų jaunas ar senas, vyras ar moteris.
Dievas per Katalikų Bažnyčią mums davė daug priemonių, padedančių kovoti su kūno, pasaulio ir velnio puolimais. Daugelis katalikų nežino apie šią dvasinę kovą ir yra jai nepasirengę. Pasaulyje matome neįtikėtiną griovimą, vykstantį daugelyje sričių. Bet labiausiai nuniokota sritis, kurioje padaryta didžiausia žala, yra moralės sritis. Velnias čia pasiekė prieš mus didelių laimėjimų.
LifeSiteNews: Kaip jūs apibūdintumėte „dvasinę kovą“?
Doug Barry: Katalikų Bažnyčios katekizmas mums sako:
„Ši dramatiška viso pasaulio, kuris „yra piktojo pavergtas“ (1 Jn 5, 19), būsena žmogaus gyvenimą paverčia kova:
Per visą žmonijos istoriją tęsiasi atkakli kova su tamsybių galybėmis; pradėta nuo pasaulio pradžios, ji truks, kaip sako Viešpats, iki paskutinės dienos. Įtrauktas į šią kovą žmogus turi nuolat grumtis, kad laikytųsi gėrio; savo vidinę vienybę jis gali pasiekti tik didelėmis pastangomis, Dievo malonės padedamas.“ (409)
Šv. Paulius priduria, kad mes kovojame ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis ir tamsos galybėmis (žr. Ef 6, 12). Apaštalas Petras savo Pirmajame laiške (5, 8) kalba apie priešą, kuris siekia mus praryti. Tai tik keletas iš daugelio Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme esančių nuorodų, kuriomis Dievas mums primena apie dvasinę kovą.
Tačiau šiandien ši kova yra nepakankamai vertinama ir suprantama. Aš ne vienerius metus keliavau po visą šalį, rengdamas paskaitas ir susitikimus parapijose. Supratau, kad nors Katekizmo ir Šventojo Rašto įspėjimas skirtas visiems krikščionims, daugelis į tai žiūri nerimtai arba apskritai apie tai negalvoja. Kartą egzorcistas man pasakė, kad iš esmės mes, žmonės, velniams nerūpime. Velniai neapkenčia Dievo. Bet jie negali paliesti Dievo, jie negali Jam pakenkti, todėl jie kariauja prieš tuos, kurie yra arčiausiai Dievo, prieš tuos, kurie yra sukurti pagal Jo paveikslą ir panašumą.
Nėra abejonių, kad didžiausią žalą demonai mums padaro smogdami į skaudžiausią vietą. Todėl jie siekia sunaikinti mūsų sielas ir amžinai atskirti mus nuo Dievo. Tai yra dvasinės kovos šaknis. Nebūkite kvaili ir to neignoruokite. Nusitaikyta į kiekvieno iš mūsų sielą.
LifeSiteNews: Kokie yra nepakankamai naudojami dvasiniai „ginklai“, galintys padėti katalikams augti šventume ir kovoti su nuodėme bei blogiu?
Doug Barry: Dievas mums suteikė nuostabų arsenalą ginklų, galinčių padaryti tikrą žalą mūsų sielų priešui. Deja, daugelis iš jų yra nežinomi arba ignoruojami. Šių ginklų nežinojimas ypač išplito per pastaruosius 50 metų. Šiandien mažai kalbama – net iš sakyklos! – apie jų efektyvumą kovojant prieš velnią. Retai išgirsi apie būtinybę apskritai kovoti su blogiu. Daug kas iš to, ką girdime apie dvasinių ginklų svarbą, yra atskiesta. Tai nebeturi įtaigumo ir nedaro reikiamo poveikio. Bet dangus aiškiai kalbėjo apie šių ginklų svarbą!
Kai kurie iš pačių veiksmingiausių ginklų, kuriuos mums suteikė Dievas, atėjo per pačią Dievo Motiną. Šv. Rožančius yra vienas iš labiausiai nuvertintų ginklų prieš blogį. Turėtume apie jį išgirsti daug daugiau kiekvienoje bažnyčioje, kiekvienose Biblijos studijose, kiekvienoje jaunimo grupėje, kiekvienoje Bažnyčios srityje. Šv. Rožančiaus galingumo prieš blogį įrodymai yra gausūs.
Kitas nepakankamai naudojamas ginklas – Atgailos sakramentas. Egzorcistai pasakys, kad velnias bijo nuolankios išpažinties netgi labiau nei egzorcizmo. Pasninkas yra dar vienas galingas ginklas, kuris retai minimas ar retai laikomas dvasiniu ginklu. Penki pirmieji mėnesio šeštadieniai ir devyni pirmieji mėnesio penktadieniai taip pat yra neįtikėtinai veiksmingos priemonės. Dar vienas, kurį norėčiau pabrėžti ir kuris turėtų būti naudojamas kiekvieną dieną kiekvienuose namuose, yra švęstas vanduo. Jis kelia didelę grėsmę priešui.
LifeSiteNews: Kokį vaidmenį dvasinėje kovoje vaidina Švenčiausioji Mergelė Marija? Ar 2017 metai yra itin svarbūs todėl, kad tai 100-osios Fatimos Dievo Motinos apsireiškimų metinės?
Doug Barry: Mūsų Švenčiausioji Motina yra ta „Moteris“, apie kurią skaitome Pradžios knygoje (3), kad ji sutrinsianti žalčio galvą. Taip pat ji yra Apreiškime Jonui minima „Moteris“ (12), kurią persekioja velnias. Bet jis negali jos pasiekti, todėl kariauja prieš jos palikuonis. Tie palikuonys esame mes. Ji ištarė Dievui „taip“ nuolankiausiu ir tobuliausiu būdu, kokiu tik žmogus kada nors galėtų ištarti. Egzorcizmų metu demonai prisipažįsta, kad kai melsdamiesi šaukiamės jos pagalbos, jų išpuoliai smarkiai susilpnėja. Jos buvimas mūsų gyvenime nugena šalin blogį!
Bažnyčios istorijoje tai pasitvirtino daugybę kartų. 1251 m. ji davė mums Rudąjį škaplierių, pažadėdama mums, jog kas miršta jį dėvėdamas, nekentės pragaro ugnies. XIII a. Ji davė mums šv. Rožančių kaip ginklą prieš blogį. Ji kalbėjo pasauliui daugybe apsireiškimų, įspėdama mus, prašydama atgailauti ir kreipti savo širdis į jos Sūnų. Jos vaidmuo mūsų gyvenime yra milžiniškas. Jos meilė mūsų sieloms yra tobula ir nesibaigianti. Velniai jos bijo labiau, nei bet kurio šventojo ar angelo!
Šie metai yra lemiami. Tai 100-osios Fatimos pranešimų metinės. Tai nėra tik gražus jubiliejus, kai mes prisimename gražų atsitikimą, nutikusį Portugalijos laukuose trims vaikučiams. Šis jubiliejus sukanka tuo metu, kai matome iki šiol neregėtą moralės nuosmukį, gyvybės bei šeimos naikinimą ir Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Iš tiesų, mūsų pasaulis taip priprato prie šių problemų, kad daugelis apie jas net nekalba ir nežiūri į tai kaip į problemas.
Didelė mūsų pasaulio dalis įstatymais įteisino sodomiją ir skelbia didžiulę sumaištį keliančią genderizmo ir seksualinės tapatybės žinią. Mes chirurgiškai keičiame kūnus, bandydami pertvarkyti tai, ką Dievas sukūrė. Mes tyčiojamės iš Dievo taip, kaip niekada anksčiau. Nuo to laiko, kai Fatimos pranešimai buvo perduoti tiems vaikams prieš 100 metų, mes, kaip visuomenė, netapome geresni. Mes neatsakėme į mūsų Motinos įspėjimus kaip dera, todėl Dievas leis mums patirti dar daugiau sumaišties.
1973 m. Švenčiausioji Motina pasirodė Akitoje japonų vienuolei Sasagavai. Ji perspėjo pasaulį apie didelę bausmę: „Ugnis kris iš dangaus, ir didelė dalis žmonijos bus sunaikinta.“
Tai yra dalis pranešimo, gauto 1973 metų spalio 13 d. – tą pačią dieną, kurią Fatimoje 1917 m. įvyko saulės stebuklas. Tikima, kad Akitos įspėjimas yra Fatimos įspėjimo tęsinys. Šie metai yra gyvybiškai svarbūs dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra priminti mums apie skubų kvietimą atsiversti. Kad ir ką sakytų kai kurie Bažnyčios vyrai, mes į šį kvietimą dar neatsakėme taip, kaip turėtumėme! Mūsų pasaulis yra pavojuje.
LifeSiteNews: Dabar Bažnyčioje yra daug sumaišties, ypač dėl santuokos pastovumo. Kaip katalikai gali geriau pažinti Bažnyčios mokymą, jei įvairūs hierarchai daro prieštaringus pareiškimus? Kaip katalikai gali dvasiškai pasirengti ginti amžinąjį Bažnyčios mokymą?
Doug Barry: Didėjant painiavai turime grįžti prie išbandytų ir patikimų mokymo šaltinių. Turime rasti laiko skaityti katekizmą, šventųjų gyvenimus, mūsų tikėjimo istoriją. Mums reikia suprasti, kokią valdžią turi hierarchai, ką jie gali keisti ir ko negali. Mokytis ir melstis reikia laiko – daug laiko. Tai yra būtina, jei ketiname perduoti tikėjimą ateities kartoms ir išsaugoti mūsų pačių sielas. Taip pat turime daugiau melstis ir sustiprinti sakramentinį gyvenimą. Mums reikės tiek jėgų, kiek net neįsivaizdavome.
LifeSiteNews: Kokį patarimą duotumėte žmonėms, kurie mano nesugebą augti šventume arba kovoti dvasinių kovų?
Doug Barry: NEPASIDUOKITE! Nesvarbu, kiek kartų suklupsite ar jausite, kad nepavyko. NEPASIDUOKITE! Dažnai eikite išpažinties. Nesiliaukite kalbėję Rožančių. Vis iš naujo mėginkite keisti savo gyvenimą, kad galėtumėte tapti vis šventesni. Sėkmė siekiant šventumo ir pergalės dvasinėse kovose didžia dalimi priklauso nuo mūsų drausmės ir ištvermės. Šių dalykų galima išmokti, bet turime tai praktikuoti kiekvieną dieną. Galiausiai, prisiminkime, kad tai yra Dievo kova. Turime Juo pasitikėti.