Kaip melstis Rožančių geriau (pamokslas)

Šiandien norėčiau pasakyti pamokslą apie šventąjį Rožančių. Tiksliau sakant, norėčiau pakalbėti apie tai, kaip melstis Rožančių geriau. Žinoma, mes visi žinome, kaip melstis Rožančių. Kai kurie iš mūsų jį meldžiasi netgi kasdieną. Tačiau galbūt kai kurie pamiršo, kaip jį melstis teisingai. Galbūt mūsų Rožančiaus malda virto pernelyg mechaniška ir dirbtinė. Galbūt melsdamiesi mes per daug išsiblaškome. Galbūt kalbant Rožančių mūsų protas būna užimtas nenaudingais dalykais, užuot mąstęs apie Evangelijos paslaptis. Kad gerai melstumėmės Rožančių, turime pasistengti grįžti prie jo esmės.

Rožančiaus malda nėra tik penkių „Tėve mūsų“ ir penkiasdešimties „Sveika Marija“ sukalbėjimas. Švenčiausioji Mergelė Marija davė šventajam Dominykui Rožančių kaip tam tikros rūšies Katekizmą, kad supažindintų žmones su penkiolika svarbiausių mūsų šventosios religijos paslapčių. Šventasis Rožančius turi būti kaip katekizmas. Melsdamiesi Rožančių, turime sužinoti vis ką nors daugiau apie mūsų tikėjimą. Rožančiaus malda turi pagilinti mūsų Katalikų tikėjimo pažinimą ir supratimą. Tai įvyksta per apmąstymą.

Šventasis Rožančius yra ypatinga malda. Kas yra malda? Malda yra širdies ir proto pakėlimas į Dievą norint su Juo pasikalbėti. Kad geriau suprastumėte šventąjį Rožančių, aš trumpai paaiškinsiu tris skirtingas katalikiškos maldos rūšis:

pirma, žodinę maldą,

antra, apmąstymą,

trečia, Rožančiaus maldą.

Kas yra žodinė malda? Žodinė malda yra tokia, kai mes meldžiamės Dievui balsu, lūpomis ir žodžiais. Žodines maldas dažnai sudaro tam tikri žodžiai, kuriuos mes kiekvieną kartą kartojame. Pavyzdžiui, „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“ yra žodinės maldos. Mūsų maldaknygės maldos paprastai yra žodinės maldos, nes jose kiekvieną kartą vartojami tie patys žodžiai. Žodinė malda gali būti garsi arba tyli. Pavyzdžiui, galiu kalbėti „Sveika, Marija“ garsiai arba tyliai. Tai vis dar bus žodinė malda. Taip pat galime melstis savais žodžiais, ir šią maldą kalbėti garsiai arba tyliai.

Kas yra apmąstymas, arba meditacija (mąstymo malda)? Šioje maldoje naudojamasi sielos galiomis: vaizduote, atmintimi, protu ir valia. Šventasis Ignacas iš Lojolos moko, kad medituodami turime pereiti penkis etapus ir naudoti skirtingas sielos galias. Pirma, mes turime stoti Dievo akivaizdoje ir prašyti Jo pagalbos, kad gerai atliktume apmąstymą. Antra, turime sau pranešti temą, apie kurią mąstysime. Trečia, naudodamiesi savo vaizduote mėginame įsivaizduoti ką nors iš apmąstymo temos. Ketvirta, mintyse regėdami kokį nors vaizdą, mes imame naudoti savo protą ir galvojame apie kokią nors tiesą, susijusią su mąstymo tema. Penkta, panaudojame savo valią ir meldžiamės Dievui, Jį šlovindami, Jam dėkodami, melsdami Jo atleidimo ir prašydami naujų malonių.

Galiausiai, kas yra šventasis Rožančius? Rožančius yra žodinės maldos ir apmąstymo derinys. Rožančius nėra TIK žodinė malda. Žinoma, savo lūpomis ir balsu mes kalbame penkis „Tėve mūsų“ ir penkiasdešimt „Sveika, Marija“, tačiau tai tik Rožančiaus pradžia. Daug svarbiau yra apmąstymas. Žodinės maldos yra tik pati pirmoji Rožančiaus lobių dalis. Prisiminkime, Rožančius buvo duotas šventajam Dominykui kaip katekizmas. Melsdamiesi Rožančių turime mąstyti apie Evangelijos paslaptis. Mąstydami apie paslaptis, turime gilinti savo katalikų tikėjimo pažinimą ir supratimą. Štai kodėl apmąstymas Rožančiaus metu yra toks svarbus. Kaip tik to iš mūsų nori Švenčiausioji Mergelė. Ji nori, kad melstumėmės Rožančių gerai, tai yra naudodami žodinę ir mąstymo maldą.

Tačiau dauguma žmonių nežino, kaip teisingai atlikti katalikišką meditaciją, todėl nežino, ir kaip teisingai melstis Rožančių. Mes negalėsime teisingai kalbėti šventojo Rožančiaus, jei nemokėsime teisingai medituoti. Todėl noriu jums duoti labai paprastą metodą, kaip mąstyti Rožančiaus metu. Bet prieš susipažįstant su šiuo metodu, reikia suprasti, kad didžiausias apmąstymo priešas yra išsiblaškymai. Kai mėginame atlikti apmąstymą, visada susiduriame su išsiblaškymais.

Rožančius turi puikų ginklą prieš išsiblaškymus. Žodinė malda („Sveika, Marija“) užima mūsų galvą, o tuo pat metu kitos mūsų sielos galios: vaizduotė, atmintis, protas ir valia, dalyvauja apmąstyme.

Leiskite man paaiškinti. Jeigu vienumoje atsisėdę ant sofos nieko nedarysime ir apie nieką negalvosime, mūsų protą užplūs blaškančios mintys. Jos ateina į mūsų protą tada, kai jis būna tuščias ir niekuo neužimtas. Štai kodėl šventasis Rožančius yra puiki priemonė. Jis naudoja nuostabias žodines maldas „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“, kad šiek tiek užimtų mūsų protą, kol kita jo dalis daro apmąstymą. Vis dėlto mes turime IR medituoti, kitaip mus užplūs blaškančios mintys.

Taigi leiskite man paaiškinti šį paprastą metodą, kaip medituoti Rožančiaus metu.

Rožančiaus maldą visada pradedame vienu „Tikiu Dievą Tėvą“, vienu „Tėve mūsų“, trimis „Sveika, Marija“ ir vienu „Garbė Dievui Tėvui“. Šią pradžią galime laikyti PASIRENGIMU, nes jo metu naudojame tik žodines maldas.

Mes dar nepradėjome medituoti. Toliau mes darome PIRMĄ ŽINGSNĮ: pranešame pirmąją paslaptį, pavyzdžiui, „Angelas apreiškia Švenčiausiajai Mergelei apie Dievo Žodžio Įsikūnijimą.“

ANTRASIS ŽINGSNIS: pradedame kalbėti „Tėve mūsų“. Prisiminkite, tai žodinė malda. Tačiau mes nedelsiant turime pradėti mąstyti. Kaip? Panaudodami vaizduotę. Pavyzdžiui, įsivaizduojame, kaip angelas Gabrielius nusileidžia iš dangaus pas Mariją ir ima su ja kalbėtis. Taigi, šiuo metu mes naudojame jau dvi sielos dalis: kalbame „Tėve mūsų“ ir įsivaizduojame paslaptį.

Šis PIRMASIS ŽINGSNIS turi trukti tik kalbant „Tėve mūsų“ ir pirmą „Sveika, Marija“. Leiskite pakartoti, mes pranešame paslaptį (PIRMAS ŽINGSNIS), tuomet pradedame kalbėti „Tėve mūsų“ ir veikiai įjungiame vaizduotę (ANTRAS ŽINGSNIS).

Toliau, TREČIAS ŽINGSNIS tęsiasi pradedant antrąja ir baigiant šeštąja „Sveika, Marija“. Čia mes pradedame naudoti savo protą. Mes turime galvoti apie tai, ką Bažnyčios mokymas sako apie šią konkrečią paslaptį. Pavyzdžiui, jeigu ANTRAJAME ŽINGSNYJE įsivaizdavome angelą Gabrielių nusileidžiant pas Švenčiausiąją Mergelę, tai dabar galime mąstyti apie tai, kad Marija buvo išrinkta tapti Dievo Motina, arba kad ji yra tobula moteris be jokios nuodėmės ir taip toliau. Dabar mes 1) meldžiamės žodžiais („Sveika, Marija“); 2) naudojame vaizduotę, mintyse piešdami sau angelą Gabrielių, kalbantį su Švenčiausiąja Mergele; ir 3) naudojame savo protą, galvodami apie tai, kad Marija buvo tobula moteris, išrinkta Dievo tapti Jo motina. Dabar mes iš tiesų medituojame! Mes naudojame ir žodinę maldą, ir vaizduotę, ir protą. Trys sielos galios bendrai dirba vienu metu. Tai panašu į melodiją, kai trys skirtingos natos grojamos ar dainuojamos vienu metu. Trys muzikinės natos sudaro vieną garsų derinį ‒ akordą. Rožančiaus metu sujungdami žodinę maldą, vaizduotę ir protą, mes kuriame ne melodiją, o apmąstymą.

Galiausiai, KETVIRTAS ŽINGSNIS yra pats svarbiausias. Čia mes pradedame naudoti savo valią. Šis žingsnis tęsiasi nuo šeštos „Sveika, Marija“ iki „Garbė Dievui Tėvui“. Šioje Rožančiaus dalyje mes prie apmąstymo pridedame savo valią. Mūsų valia yra sielos galia, kuri sugeba garbinti Dievą, Jam dėkoti, prašyti Jo pagalbos ar atleidimo. Tai yra pati svarbiausia meditacijos dalis, nes dabar mes pradedame melstis Dievui ne tik lūpomis, bet ir savo siela. Taigi dabar mes vienu metu kalbame žodinę maldą („Sveika, Marija“), naudojame savo vaizduotę (įsivaizduojame angelą, kalbantį su Marija), savo protu galvojame apie Bažnyčios mokymą, kad Dievas išrinko Mariją būti Jo Sūnaus motina, ir visa tai natūraliai veda į valios maldą.

Pavyzdžiui, įsivaizduodami angelą, kalbantį su Švenčiausiąja Mergele, ir galvodami apie tai, kad ji yra ta moteris, kurią Dievas išrinko būti Jo motina, galime melsti Dievo, kad Jis padėtų mums labiau gerbti Jo šventąją motiną. Mūsų valia taip pat gali šlovinti Dievą už tai, kad Jis sukūrė tokią šventą moterį, kuri turėjo tapti Jo motina. Dabar mes naudojame žodinę maldą, savo vaizduotę, savo protą ir savo valią: keturias savo sielos galias, kaip keturias darniai skambančias muzikines natas.

Šis paprastas metodas padės jums melstis Rožančių gerai. Jis padės jums tinkamai medituoti Rožančiaus metu. Tiesiog prisiminkite, kad Rožančiaus metu turime naudoti žodinę maldą, savo vaizduotę, protą ir valią. Tai yra žodinė malda, sujungta su apmąstymu, ir tai yra šventasis Rožančius.

Švenčiausioji Mergelė Marija nori, kad mes melstumėmės Rožančių gerai. Ji trokšta, kad jai aukotume gerai sukalbėtus Rožančius.

Papasakosiu jums vieną gražią istoriją apie tris vienuoles. Jos vienerius metus kasdieną kalbėjo Rožančių. Be to, jos buvo pažadėjusios Švenčiausiajai Mergelei paaukoti jai savo Rožančiaus maldas kaip „nuostabius rūbus“ Dangiškajai Karalienei. Viena iš tų vienuolių meldėsi savo Rožančių labai gerai, kita ‒ gana gerai, o trečia ‒ ne taip gerai. Po metų visoms trims vienuolėms pasirodė Dievo Motina, apsirengusi nuostabiais rūbais, ir padėkojo pirmajai seseriai už tai, kad ši, gerai melsdamasi šventąjį Rožančių, nuaudė jai tokius puikius drabužius. Tai pasakiusi, Švenčiausioji Mergelė išnyko. Po valandos ji vėl pasirodė, apsirėdžiusi gražiais rūbais, bet ne tokiais puikiais, kaip anksčiau. Ji padėkojo antrajai seseriai ir pranyko. Dar po valandos ji pasirodė apsivilkusi purvinais skarmalais ir padėkojo trečiajai seseriai. Ši labai susigėdo, kad taip prastai kalbėjo šventąjį Rožančių. Jos blogai sukalbėtos maldos buvo kaip nešvarūs skarmalai, pasiūlyti Dangiškajai Karalienei. Todėl ji pažadėjo Švenčiausiajai Mergelei kitus metus kalbėti Rožančių gerai. Taip ji ir padarė.

Šiandien pažadėkime Dievo Motinai, kad nuo šiol daug geriau kalbėsime šventąjį Rožančių. Pažadėkime jai Rožančiaus metu jungti žodinę maldą su apmąstymu. Pažadėkime jai, kad medituosime Rožančiaus metu, naudodami savo vaizduotę, protą ir valią. Taip mes pagarbinsime savo dangiškąją motiną ir karalienę ir pagilinsime savo katalikiško tikėjimo supratimą.