Kaip kovoti su išsiblaškymais Rožančiaus ir apmąstymo metu (pamokslas)

Praėjusią savaitę kalbėjau apie tai, kaip geriau kalbėti Rožančių. Aš priminiau, kad Rožančiaus malda yra žodinės maldos ir apmąstymo derinys. Aš sakiau, kad jeigu norime Šventąjį rožančių kalbėti geriau ir patikti Rožančiaus Karalienei, turime Rožančiaus metu naudoti žodinę maldą kartu su mūsų sielos galiomis: vaizduote, protu ir valia.

Šį sekmadienį norėčiau papasakoti apie tai, kaip kovoti su išsiblaškymais Rožančiaus ir apmąstymo metu. Pirmoji apsauga nuo išsiblaškymų, puolančių mus Rožančiaus ir apmąstymo metu, yra gerai jiems pasirengti. PASIRENGIMAS maldai yra labai svarbus. Turime suprasti, kad, intelektualiai ir psichologiškai, malda reikalauja daug dėmesio, susikaupimo ir drausmės. O melstis gerai, dėmesingai ir susikaupus nėra lengva.

 Pirmasis pasirengimas Rožančiui ar apmąstymui yra paskirti konkretų laiką, kada juos atliksime. Tai labai svarbu, nes konkretaus laiko nusistatymas padės mums geriau pasirengti. Tuomet mes žinosime, kurią valandą tą dieną atliksime Rožančių ar meditaciją. Neturėtume imtis Rožančiaus ar apmąstymo tik tada, kai to užsinorime. Maldai reikia susikaupimo ir drausmės. Jeigu norime išvengti išsiblaškymų, turime save drausminti. Žinoma, gali būti neįmanoma kiekvieną dieną melstis Rožančių tuo pačiu metu, tačiau mes galime susikurti tam tikrą savaitės planą, kada melsimės Rožančių ar medituosime. Šios nustatytos konkrečios valandos padės mums pasirengti maldos laikui ir iš tikrųjų pradėti maldą, kai šis laikas ateis.

Antrasis pasirengimas yra griežtai atmesti visas savo problemas bei nereikalingas mintis ir pažadėti Dievui gerai išnaudoti Rožančiui skirtą laiką. Maldos laikas turi būti skirtas Dievui, o ne mūsų mintims ar išsiblaškymams. Maldos ir Rožančiaus laiką turime visiškai skirti Dievui. Turime atlikti šį pasiryžimą prieš pradėdami melstis, kitaip mus lengvai apims blaškančios mintys.

Trečiasis pasirengimas yra visiškai nutilti prieš pradedant melstis. Tai reiškia, kad turime skirti šiek tiek laiko nurimti, susikaupti ir susimąstyti. Turime bent dvi tris minutes pabūti tiesiog tyloje. Gyvename labai judriame ir triukšmingame pasaulyje. Visi mes būname labai užsiėmę ir visur skubame šiame chaotiškame pasaulyje. Šis triukšmas ir chaosas labai sujaukia mūsų sielą ir protą. Turime suvokti, kad atėjus laikui melstis visas šis mūsų kasdienio gyvenimo triukšmas ir chaosas vis dar ataidi mūsų sielose. Visos mūsų problemos, rūpesčiai, troškimai, mintys ir taip toliau, nepalieka mūsų ir maldos metu. Todėl keletą minučių turime pabūti tyloje, nuraminti savo sielą ir pamėginti pamiršti visą šį triukšmą bei chaosą. Mūsų dvasiniam gyvenimui ir maldai nėra nieko geriau už tylą. Tyla labai apvalo sielą.

Ketvirtasis pasirengimas yra prisiminti ir suvokti, kad Rožančiaus metu tikrai patirsime išorinių ir vidinių išsiblaškymų. Išoriniai išsiblaškymai kyla dėl kitų žmonių ar išorės triukšmo. Vidiniai išsiblaškymai ateina iš mūsų vaizduotės ir proto. Turime pasižadėti, kad iš visų jėgų stengsimės nekreipti dėmesio į šiuos išorinius ir vidinius išsiblaškymus. Taip mes baigiame pirmąją apsaugą nuo išsiblaškymų, kurią sudaro keturi pasirengimo maldai etapai, ir galime pradėti melstis Rožančių.

Antroji apsauga prieš išsiblaškymus yra pastebėti, kada esame blaškomi. Kartais mes nepastebime, jog esame blaškomi, ir taip galbūt praleidžiame visas dešimt minučių, maldos metu galvodami visai apie ką kita. Turime mokintis atpažinti, kada esame blaškomi. Kai pastebime, jog esame blaškomi, galime rinktis. Galime rinktis likti prie blaškančios minties arba galime nuspręsti grįžti prie Rožančiaus ir apmąstymo. Žinoma, mes turime apsispręsti grįžti prie Rožančiaus ir mąstymo.

Jeigu ir toliau liekame prie mus blaškančios minties, greičiausiai padarome lengvąją nuodėmę, nes tada lūpomis meldžiamės Dievui, bet mūsų protas ir širdis būna kitur. Trečioji apsauga prieš išsiblaškymus yra vėl naudotis metodu. Tai reiškia, kad turime pradėti visą procesą nuo pradžių: Pirmasis žingsnis – prisiminti paslaptį, apie kurią medituojame. Antrasis žingsnis – žodinė malda ir paslapties įsivaizdavimas. Trečiasis žingsnis – protu mąstome apie su paslaptimi susijusią tiesą. Ketvirtasis žingsnis – meldžiamės savo valia. Šis Rožančiaus ir apmąstymo metodas panašus į lipimą kopėčiomis.

Kiekvienas šio metodo žingsnis yra tarsi viena kopėčių pakopa. Išsiblaškydami Rožančiaus ar apmąstymo metu, mes tarsi nukrentame nuo kopėčių. Pirma, mes turime suvokti, kad nukritome nuo kopėčių, tai yra, mes turime suprasti ir prisipažinti, jog išsiblaškėme. Tuomet turime grįžti prie kopėčių ir lipti jomis nuo pradžių, nuo pirmosios pakopos. Pirmasis žingsnis – prisiminame paslaptį, apie kurią medituojame. Antrasis žingsnis – žodinė malda ir paslapties įsivaizdavimas. Trečiasis žingsnis – protu mąstome apie su paslaptimi susijusią tiesą. Ketvirtasis žingsnis – meldžiamės savo valia. Kova prieš išsiblaškymus reikalauja daug drausmės ir susikaupimo.

Kiekvieną kartą, kai išsiblaškome ir nukrentame nuo kopėčių, turime grįžti prie jų ir vėl lipti viršun. Kartais mes nukrentame nuo kopėčių dešimt ar penkiolika kartų, bet kaskart turime nuolankiai grįžti prie jų ir lipti pakopomis, naudodami žodinę maldą, paskui vaizduotę, paskui protą ir galiausiai savo valią.

Kas dar mums gali padėti kovoti prieš išsiblaškymus? Pirmiausia, turime prisiminti, jog visi mes turime tą pačią puolusią prigimtį, sužeistą pirmosios nuodėmės. Tai reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti išsiblaškymų.

Mūsų vaizduotė, protas ir valia yra labai silpni. Todėl neįmanoma melstis nė kiek neišsiblaškant. Netgi didžiausi šventieji rašo apie savo nuolatinę kovą su išsiblaškymais.

Vis dėlto mes galime sumažinti jų skaičių. Tai galime padaryti savo sielose ugdydami tylos ir ramybės dvasią. Kaip jau minėjau, dabartinis pasaulis yra labai triukšmingas ir judrus. Šis chaosas užpildo mūsų sielas sukeldamas nerimą. Tai labai trukdo susikaupti ir melstis. Todėl būtinai privalome kasdieną šiek tiek laiko praleisti visiškoje tyloje.

Tyla ir ramybė būtinos proto ir sielos sveikatai. Taip pat turime išmokti drausminti savo penkis pojūčius: regėjimą, klausą, skonio pojūtį, uoslę ir lytėjimą. Šiuos pojūčius reikia treniruoti ir disciplinuoti. Turime vengti tuščio smalsumo ir valdyti savo pojūčius. Jei neišmoksime valdyti savo pojūčių, tuomet juos maldos metu blaškys pašaliniai dalykai, garsai, kvapai ir taip toliau. Tačiau jei mokėsime valdyti savo pojūčius, pajėgsime geriau kovoti prieš išsiblaškymus. Prašykime Šventojo Rožančiaus Karalienę padėti mums geriau melstis Rožančių ir išmokti geriau kovoti prieš išsiblaškymus.