Ieškokite amžinosios tėvynės (pamokslas)

 Šeštinės 2018

Brangūs tikintieji, praeitą ketvirtadienį mes šventėme mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įžengimo į dangų šventę. Per tas Mišias pamatėme, kad mūsų Velykinė žvakė (Paschalas), kuri vaizdavo prisikėlusį Kristų, buvo užgesinta. Tai simbolizavo mūsų Viešpaties įžengimą į dangų praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jo prisikėlimo. Brangieji, mes, katalikai, tikime, kad Dievas tapo žmogumi, kad Jis kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių ir įžengė į dangų. Tai yra mūsų katalikų tikėjimas.

Brangieji, mūsų Viešpačiui reikėjo pasitraukti nuo apaštalų, iš šio pasaulio, ir įžengti į dangų pas savo Tėvą. Per Jo atsisveikinimo kalbą Paskutinės vakarienės metu Jis išaiškino savo apaštalams: „Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir grįžtu pas Tėvą“. Jis atėjo į pasaulį, atliko savo kunigišką misiją ant kryžiaus ir turėjo įžengti atgal į dangų. Tai buvo Dievo planas.

Tačiau Jis taip pat sakė apaštalams: „Dabar išeisiu pas Tą, kuris Mane yra siuntęs… Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo.” Tikrai tiesa! Pvz., jeigu mūsų Viešpats Jėzus Kristus išeitų, tai būtų pats baisiausias dalykas…taip? Nes, aišku, norime, kaip ir apaštalai, likti su Jėzumi. Brangieji, supraskite, kad apaštalai gyveno su Juo asmeniškai, kiekvieną dieną visus tris metus. Įsivaizduokite! Jeigu mes gyventume, sakykime, vieną dieną su Jėzumi, tada mes niekada daugiau nenorėtume nuo Jo pasitraukti. Jis yra Dievas, ir toks geras Viešpats! Mes norėtume gyventi su Juo visada, nes aišku, kad Jis parodytų mums tokį gerumą, nuoširdumą ir meilę... Ir dėl to nenorėtume nuo Jo pasitraukti.

Todėl, brangieji, aišku, kad Kristaus įžengimas į dangų yra didelė ir labai graži šventė, bet taip pat ši šventė gali atrodyti šiek tiek liūdna, nes mūsų Viešpats turėjo įžengti į dangų ir pasitraukti nuo mūsų. Jeigu Jis įžengs į dangų, tai reiškia, kad Jis dings. Kaip mes galime švęsti Jėzaus pasitraukimą? Ar norime, kad Jėzaus pasitrauktų? Aišku, ne. Norime, kad Jis liktų su mumis. Pvz., Jis galėjo likti ir padėti mums šiame pasaulyje, asmeniškai. Kodėl Jis negalėjo likti su savo apaštalais, Bažnyčia ir su mumis? Kodėl Jam reikėjo įžengti į dangų? Aišku, mes norėtume Jo niekada neišleisti, bet atėjo valanda ‒ Jis mus paliko. Tokie jausmai, brangieji, visiškai apėmė apaštalus tuo laiku.

Tačiau mūsų Viešpats Jėzus Kristus žinojo, kad kai Jis pasitrauks, tuomet bus labai sunku apaštalams, taip pat ir mums. Dėl to Jis labai dažnai guodė ir stiprino apaštalus, taip pat bandė jiems išaiškinti apie Jo pasitraukimo būtinybę.

Pvz., Jis paguodė Apaštalus papasakojęs jiems apie jų būsimą vietą danguje. Jis sakė: “Mano Tėvo namuose yra daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: "Einu jums vietos paruošti!'? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.“ Tai yra labai gražu! Toks kvietimas! Tai reiškia, kad Jis pasiims juos, „kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.“ „Einu jums vietos paruošti!“ Tai nuostabu!

Taip pat Jis sakė apaštalams: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus.“ Jis įžengs į dangų, bet pažadėjo nepalikti mūsų. Taip pat, Jis ir mokė juos „Bet sakau jums gryną tiesą: jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš Jį jums atsiųsiu.“

Tai reiškia, brangūs tikintieji, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus įžengė į dangų tam, kad paruoštų mums asmeninę vietą danguje; Jis nepaliks mūsų našlaičiais; mūsų liūdesys pavirs džiaugsmu; ir kad mums bus tik geriau, nes kai Jis iškeliaus, tuomet Šventoji Dvasia galės ateiti.

Galbūt galime suprasti Kristaus įžengimą į dangų geriau paprastu palyginimu. Įsivaizduokite tokią situaciją: pvz., Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje komunistai suima Jus ir ištremia Jus į Sibirą. Taip pat įsivaizduokite, kad Jums reikia gyventi tenai tremties stovykloje daug metų. Po to Jūsų Tėvas, kuris yra laisvas, aplanko Jus tenai, ir laikinai Sovietų valdžia leido jam gyventi su jumis, sakykime, keletą savaičių. Per tą laiką jis nuoširdžiai paguostų Jus, ir padrąsintų Jus būti visada ištikimus Dievui ir Lietuvai, bet po to jis sakytų, kad jam reikia grįžti atgal į tėvynę... į Lietuvą. Tai reiškia, kad Jūs būtumėte vėl vieni tremtyje.

Tai būtų labai liūdna, ir turbūt Jūs prieštarautumėte jo pasitraukimui ir sakytumėte: „Ne! Neišeik!“ Tačiau jis paaiškintų Jums, kad jis turi grįžti į Lietuvą ir Jums tenai paruošti gerą namą, o po to jis sugrįš ir pasiims Jus.

Jis pasakytų Jums, kad jis nenori gyventi su Jumis tremtyje (Sibire) bet kad jis nori gyventi su jumis tėvynėje. Jums reiktų kantrybės ir pasitikėjimo. Jis pasakytų, kad Jūsų namai yra Lietuvoje ir ne Sibire. Jis padrąsintų Jus, kad reikia visada ieškoti tėvynės ir turėti prieš savo akis visada Lietuvą. Sibiras nėra jūsų namai. Ar suprantate?

Brangūs tikintieji, mums reikia tvirtai tikėti ir pripažinti, kad šis pasaulis ir šis trumpas gyvenimas yra lyg tremtis Sibire, kurią aš nupiešiau. Šis pasaulis ir gyvenimas nėra mūsų galutinė tėvynė. Tai yra tik laikina. Dangus, amžinasis gyvenimas su Dievu - tai yra mūsų amžinoji tėvynė.

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus atėjo į šią tremtį tam, kad išgelbėtų mus iš nuodėmės ir pakviestų mus gyventi su Juo per amžius. Bet kartu Jis nenori, kad mes gyventume su Juo čia per amžius. Visiškai ne. Jis yra Visagalis Dievas. Dangus yra Jo namai. Jis kviečia mus gyventi su Juo savo namuose per amžius.

Taip, aišku, kad Jis nori lydėti mus per šitą gyvenimą ir padėti mums, bet ne gyventi drauge. Jis duoda mums savo Kūną ir Kraują valgyti ir kitus Sakramentus tam, kad stiprintų mus šiame pasaulyje. Tačiau mūsų tikra tėvynė bus po šio gyvenimo. Jis sakė: „...vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš."

Mūsų Viešpats įžengė ir, galima sakyti, kad Jis pasitraukė tam, kad pritrauktų mus į dangų. Tai yra Kristaus įžengimas į dangų šventės esmė. Kai Kristus įžengė, apaštalai žiūrėjo ir žiūrėjo akių nenuleisdami. Taip pat ir mes turime sieloje visada "žiūrėti" į dangų. Mūsų Viešpats nori, brangieji, kad mes trokštume dangaus, ir trokštume būti su Juo amžinai danguje. Ar mes trokštame? Tai mūsų galutinis tikslas, mūsų religijos tikslas. Jeigu netrokštame dangaus, mūsų religija yra tuščia. Turime kiekvieną dieną trokšti! Tai mūsų tobuloji tėvynė.

Kristaus įžengimo į dangų Mišių maldą sako, „Meldžiame Tave, visagali Dieve: suteik, kad mes, kurie tikime šią̨ dieną Tavąjį̨ Viengimį mūsų Atpirkėją įžengus į dangų, ir patys danguje dvasia jau apsigyventume. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų." Per šią maldą mes prašome Dievo malonės, kad mes patys dvasia danguje jau apsigyventume. Tai yra dangaus troškimas!

Brangieji, Šventosios Komunijos priėmimas yra dangaus pradžia. Komunijos esmė yra susivienijimas su Dievu. Toks gyvenimas Dievas nori su mumis per amžius. Dangus yra susivienijimo su Dievu įvykdymas.

Brangieji, šiandien taip pat yra Fatimos Dievo Motinos diena (gegužės 13 d.). Prisiminkime, kad per tą laiką (prieš Fatimos apsireiškimų laiką) labai daug paprastų katalikų susiviliojo ateizmo, evoliucijos ir materializmo idėjomis. Galime sakyti, kad pati religija tais laikais atsidūrė dideliame pavojuje. Taip pat ir šiuo metu religijos situacija yra panaši. Netgi katalikiškuose kraštuose žmonės visai nebenori praktikuoti religijos. Religija daugumai žmonių jau yra kažkas labai keisto ir svetimo. Maldos nebereikia. Dangus, tai yra tik mitas arba legenda! Dangaus neegzistuoja, jie sakė.

Dėl to, Dievas atsiuntė į Fatimą savo Motiną Mariją. Ji yra galingiausias Jo ginklas prieš ereziją, klaidą, ateizmą, liberalizmą, ir materializmą.

Atsiminkite, kad per pirmąjį apsireiškimą Fatimoje Dievo Motina labai ramiai ir gražiai priminė pasauliui ir visiems mums, kad mūsų gyvenimas nesibaigs kūnui numirus. Kiekviena siela yra nemirtinga ir gyvens amžinai. „Iš kur Jūs esate?“, – paklausė Liucija. „Aš esu iš dangaus“, – atsakė Švč. Mergelė Marija. Dievas labai išmintingai suplanavo, kad šio pirmojo pokalbio tema tarp Švč. Mergelės ir Fatimos vaikų būtų apie dangų ir amžinybę.

Taigi paprašykime Fatimos Dievo Motiną padėti mums būti kantriems per šį tremties laiką ir prašykime Motiną gailestingumo padėti mums kasdien trokšti ir rimtai siekti tikrosios ir amžinosios tėvynės. Amen.


Kun. Shane Pezzutti FSSPX yra šv. Pijaus X kunigų brolijos prioras Kaune.  Jis yra kilęs iš JAV, ir lietuvių kalba nėra jo gimtoji. Pamokslo kalba netaisyta.