Mišparai

Ave, María...(tyliai)

 

Pradžioje persižegnojama:

 

Deus, + in adiutórium... Glória Patri... Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes pradžioje.

Sveika, Marija...

 

 
 
Dieve, + ateik... Garbė Dievui Tėvui... Aleliuja. arba Šlovė Tau...

 

109 psalmė

 

Ant. 1. Dum esset Rex * in accúbitu suo, nardus mea dedit odórem suavitátis (Velykų l. allelúia).

Dixit Dóminus, Dómino meo: * Sede a dextris meis:

Donec ponam inimícos tuos, * scabéllum pedum tuórum.

Virgam virtútis tuæ emíttet Dóminus ex Sion: * domináre in médio inimicórum tuórum.

Tecum princípium in die virtútis tuæ in splendóribus sanctórum: * ex útero ante lucíferum génui te.

Iurávit Dóminus, et non pænitébit eum: * Tu es sacérdos in ætérnum secúndum órdinem Melchísedech.

Dóminus a dextris tuis, * confrégit in die iræ suæ reges.

Iudicábit in natiónibus, implébit ruínas: * conquassábit cápita in terra multórum.

De torrénte in via bibet: * proptérea exaltábit caput.

Glória Patri...

Ant. Dum esset Rex in accúbitu suo, nardus mea dedit odórem suavitátis (Velykų l. allelúia).

Ant. 1. Kol Karalius buvo * savo kambaryje, mano nardas paskleidė meilų kvapą (Velyk. l. aleliuja).

Viešpats tarė mano Viešpačiui: * sėskis mano dešinėje.

Kol padėsiu Tavo priešus * lyg pakojį Tau po kojomis.

Tavo galios skeptrą išplės Viešpats nuo Siono, * viešpatausi savo priešų viduryje.

 

Tavo galybės dieną Tavo valdžia spindės tarp šventųjų, * dar prieš Aušrinę iš savo įsčių pagimdžiau Tave.

Viešpats prisiekė, ir to nesigailės: * Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko eilėje.

 

Viešpats Tavo dešinėje, * savo įniršio dieną jis sutriuškins karalius.

Jis teis tautas, pripildys lauką kritusiais, * daugelio galvas sutriuškins žemėje.

Žygyje atsigers iš upelio, * todėl iškels savo galvą.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Kol Karalius buvo savo kambaryje, mano nardas paskleidė meilų kvapą (Velyk. l. aleliuja).

 

112 psalmė

 

Ant. 2. Læva eius * sub cápite meo, et déxtera illíus amplexábitur me (Velykų l. allelúia).

Laudáte púeri Dóminum: * Laudáte nomen Dómini.

Sit nomen Dómini benedíctum: * ex hoc nunc, et usque in sǽculum.

A solis ortu usque et ad occásum, * laudábile nomen Dómini.

Excélsus super omnes gentes Dóminus, * et super cælos glória eius.

Quis sicut Dóminus, Deus noster, qui in altis hábitat, * et humília réspicit in cælo et in terra?

Súscitans a terra ínopem, * et de stércore érigens páuperem:

Ut cóllocet eum cum princípibus, * cum princípibus pópuli sui.

Qui habitáre facit stérilem in domo, * matrem filiórum lætántem.

Glória Patri...

Ant. Læva eius sub cápite meo, et déxtera illíus amplexábitur me (Velykų l. allelúia).

Ant. 2. Jo kairė * po mano galva, jo dešinė apkabino mane (Velyk. l. aleliuja).

 

Šlovinkite, tarnai, Viešpatį, * šlovinkite Viešpaties vardą!

Tebus Viešpaties vardas pagirtas * nuo dabar ir per amžius.

Nuo saulėtekio iki saulėlydžio, * pašlovintas Viešpaties vardas.

Aukštai virš tautų yra Viešpats, * jo garbė virš dangaus.

Kas kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris aukštybėse gyvena, * ir žvelgia į visus iš aukšto, danguje ir žemėje?

Jis kelia nuo žemės beturtį, * iš mėšlo traukia elgetą.

Kad pasodintų jį su didžiūnais, * su savo tautos kunigaikščiais.

Jis suteikia namus bevaikei, * padaro ją laiminga vaikų motina.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Jo kairė po mano galva, jo dešinė apkabino mane (Velyk. l. aleliuja).

 

121 psalmė

 

Ant. 3. Nigra sum, * sed formósa, fíliæ Ierúsalem; ídeo diléxit me Rex, et introdúxit me in cubículum suum (Velykų l. allelúia).

Lætátus sum in his, quæ dicta sunt mihi: * In domum Dómini íbimus.

Stantes erant pedes nostri, * in átriis tuis, Ierúsalem.

Ierúsalem, quæ ædificátur ut cívitas: * cuius participátio eius in idípsum.

Illuc enim ascendérunt tribus, tribus Dómini: * testimónium Israel ad confiténdum nómini Dómini.

Quia illic sedérunt sedes in iudício, * sedes super domum David.

Rogáte quæ ad pacem sunt Ierúsalem: * et abundántia diligéntibus te:

Fiat pax in virtúte tua: * et abundántia in túrribus tuis.

Propter fratres meos, et próximos meos, * loquébar pacem de te:

Propter domum Dómini Dei nostri, * quæsívi bona tibi.

Glória Patri...

Ant. Nigra sum, sed formósa, fíliæ Ierúsalem; ídeo diléxit me Rex, et introdúxit me in cubículum suum (Velykų l. allelúia).

Ant. 3. Juoda esu, * bet graži, Jeruzalės dukros, todėl pamilo mane Karalius ir įvedė mane į savo kambarį (Velyk. l. aleliuja).

Džiaugiuosi dėl to, kas man pasakyta: * „Eime į Viešpaties namus!“

Mūsų kojos jau stovi * tavo kiemuose, Jeruzale.

Jeruzalė pastatyta lyg miestas, * suaustas tvirtai į vieną.

Kopia į ją giminės, Viešpaties giminės, * juk Izraelio priedermė garsinti Viešpaties vardą.

 

Ten pastatyti teismo sostai, * Dovydo namų sostai.

Melskite Jeruzalei ramybės, * tebus gerovė tave mylintiems.

Tebus ramybė tavo stiprume * ir gausumas tavo bokštuose.

Dėl savo brolių ir savo artimųjų * sakysi: „Tebūna tavyje ramybė“.

Dėl Viešpaties, mūsų Dievo namų * ieškosiu tau gero.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Juoda esu, bet graži, Jeruzalės dukros, todėl pamilo mane Karalius ir įvedė mane į savo kambarį (Velyk. l. aleliuja).

 

126 psalmė

 

Ant. 4. Iam hiems tránsiit, * imber ábiit et recéssit: surge, amíca mea, et veni (Velykų l. allelúia).

Nisi Dóminus ædificáverit domum, * in vanum laboravérunt qui ædíficant eam.

Nisi Dóminus custodíerit civitátem, * frustra vígilavit qui custódit eam.

Vanum est vobis ante lucem súrgere: * súrgite postquam sedéritis, qui manducátis panem dolóris.

Cum déderit diléctis suis somnum: * ecce heréditas Dómini fílii: merces, fructus ventris.

Sicut sagíttae in manu poténtis: * ita fílii excussórum.

Beátus vir qui implébit desidérium suum ex ipsis: * non confundétur cum loquétur inimícis suis in porta.

Glória Patri...

Ant. Iam hiems tránsiit, imber ábiit et recéssit: surge, amíca mea, et veni (Velykų l. allelúia).

Ant. 4. Žiema jau baigėsi, * lietus praėjo ir nuščiuvo, kelkis, mano meile, ir ateik (Velyk. l. aleliuja).

Jei Viešpats nestato namo, * veltui triūsia tie, kurie jį stato.

Jei Viešpats nesaugo miesto, * veltui budi jį saugantys.

Veltui jūs keliatės prieš aušrą, * keliatės vos atsisėdę, valgote skausmo duoną.

 

Savo mylimiesiems jis leidžia miegoti, * Viešpaties paveldas jiems yra vaikai, o įsčių vaisius – atlygis.

Lyg strėlės iš galiūno rankos, * išlekia jų sūnūs.

Laimingas vyras, gavęs jų tiek, kiek troško,* nesusigės, kalbėdamas su priešais vartuose.

 

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Žiema jau baigėsi, lietus praėjo ir nuščiuvo, kelkis, mano meile, ir ateik (Velyk. l. aleliuja).

 

147 psalmė

 

Ant. 5. Speciósa * facta es et suávis in delíciis tuis, sancta Dei Génetrix (Velykų l. allelúia).

Lauda, Ierúsalem, Dóminum: * lauda Deum tuum, Sion.

Quóniam confortávit seras portárum tuárum: * benedíxit fíliis tuis in te.

Qui pósuit fines tuos pacem: * et adipe fruménti sátiat te.

Qui emíttit elóquium suum terræ: * velóciter currit sermo eius.

Qui dat nivem sicut lanam: * nébulam sicut cínerem spárgit.

Mittit crystállum suam sicut buccéllas: * ante fáciem frígoris eius quis sustinébit?

Emíttet verbum suum et liquefáciet ea: * flabit spíritus eius et fluent aquæ.

Qui annúntiat verbum suum Iacob: * iustítias et iudícia sua Israel.

Non fecit táliter omni natióni:* et iudícia sua non manifestávit eis.

Glória Patri...

Ant. Speciósa facta es et suávis in delíciis tuis, sancta Dei Génetrix (Velykų l. allelúia).

Ant. 5. Graži * Tu esi ir dailiai pasipuošusi, šventoji Dievo Gimdytoja, (Velyk. l. aleliuja).

 

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį, * šlovink savo Dievą, Sione!

Juk jis stiprina tavo vartų velkes, * laimina tavo vaikus tavyje.

Jis duoda taiką tavo sienoms * ir sotina tave geriausiais kviečiais.

Jis siunčia savo žodį žemei, * jo kalba greitai skrieja.

Jis duoda sniegą lyg vilną, * paskleidžia miglą lyg pelenus.

Beria savo ledus kąsniais, * kas gali pakelti jo siunčiamą šaltį?

Jis siunčia savo žodį ir juos sutirpdo, * jo vėjas papučia, ir vanduo sruvena.

Jis skelbia savo žodį Jokūbui, * savo teisingus sprendimus Izraeliui.

Nepadarė jis to jokiai tautai, * neatskleidė joms savo sprendimų.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Graži Tu esi ir dailiai pasipuošusi, šventoji Dievo Gimdytoja, (Velyk. l. aleliuja).

 

Kapitula (Sir 24, 14)

Ab inítio et ante sǽcula creáta sum, et usque ad futúrum sǽculum non désinam, et in habitatióne sancta coram ipso ministrávi. R. Deo grátias.

Nuo pradžių, prieš amžius buvau sutverta, ir per visus amžius nenustosiu būti. Šventajame būste aš jam tarnavau. R. Dėkojame Dievui.

 

Himnas

Pirmasis stulpelis kalbamas klūpant.

 

Ave, maris stella,

  Dei Mater alma,

  Atque semper Virgo,

  Felix cæli porta.

Sumens illud Ave

  Gabriélis ore,

  Funda nos in pace,

  Mutans Hevæ nomen.

Solve víncula reis,

  Profer lumen cæcis,

  Mala nostra pelle,

  Bona cuncta posce.

Monstra te esse matrem,

  Sumat per te preces,

  Qui pro nobis natus

  Tulit esse tuus.

Virgo singuláris,

  Inter omnes mitis,

  Nos, culpis solútos,

  Mites fac et castos.

Vitam præsta puram,

  Iter para tutum,

  Ut, vidéntes Iesum,

  Semper collætémur.

Sit laus Deo Patri,

  Summo Christo decus,

  Spirítui Sancto,

  Tribus honor unus. Amen.

 

V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R. Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum.

Sveika, jūros žvaigžde,

  Dievo Motina maitintoja

  bei visada Mergele,

  laimingi dangaus vartai.

Priimdama tą „Sveika“

  iš Gabrieliaus burnos,

  sutvirtink mus ramybėje,

  apsukdama Ievos vardą.

Atrišk pančius kaltiems,

  suteik šviesos akliems,

  nuvyk mūsų blogybes,

  išreikalauk visų gėrybių.

Parodyk, kad esi Motina,

  tepriima per Tave maldas tas,

  kuris už mus gimęs,

  prisiėmė būti Tavo.

Vienintele Mergele,

  tarp visų meili,

  mus, iš kalčių išrištus,

  padaryk švelnius ir skaisčius.

Suteik tyrą gyvenimą,

  paruošk saugią kelionę,

  kad regėdami Jėzų

  visada kartu džiaugtumės.

Tebūna šlovė Dievui Tėvui,

  grožybė aukščiausiam Kristui,

  Šventajai Dvasiai,

  trims viena garbė. Amen.

 

V. Malonė liejasi iš tavo lūpų. R. Todėl palaimino Tave Dievas per amžius.

 

 

Ant. Beáta Mater * et intácta Virgo, gloriósa Regína mundi, intercéde pro nobis ad Dóminum.

Ant. Švenčiausioji Motina * ir nepaliesta Mergele, garbi pasaulio Karaliene, užstoki mus pas Viešpatį.

 

Švč. M. Marijos giesmė (Lk 1, 46–55)

 

Pradžioje persižegnojama.

 

+ Magníficat * ánima mea Dóminum:

Et exsultávit spíritus meus * in Deo, salutári meo.

Quia respéxit humilitátem ancíllae suæ: * ecce enim ex hoc beátam me dicent omnes generatiónes.

Quia fecit mihi magna qui potens est: * et sanctum nomen eius.

Et misericórdia eius a progénie in progénies * timéntibus eum.

Fecit poténtiam in brácchio suo: * dispérsit supérbos mente cordis sui.

Depósuit poténtes de sede, * et exaltávit húmiles.

Esuriéntes implévit bonis: * et dívites dimísit inánes.

Suscépit Israel, púerum suum, * recordátus misericórdiæ suæ.

Sicut locútus est ad patres nostros, * Abraham et sémini eius in sǽcula.

Glória Patri...

+ Aukština * mano siela Viešpatį.

Ir džiaugiasi mano dvasia * Dievu savo gelbėtoju.

Nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę, * štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos.

Nes didžių dalykų padarė man Visagalis, * ir šventas yra jo vardas.

Jis maloningas iš kartos į kartą * tiems, kurie jo bijo.

Jis parodo savo rankos galybę * ir išsklaido išdidžios širdies žmones.

Jis numeta galiūnus nuo sostų * ir išaukština mažuosius.

Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, * turtuolius tuščiomis paleidžia.

Jis priglaudė savo tarną Izraelį, * kad minėtų jo gailestingumą.

Kaip mūsų priešams yra kalbėjęs, * Abraomui ir jo palikuonims per amžius.

Garbė Dievui Tėvui...

 

 

Ant. Beáta Mater...

Ant. Švenčiausioji Motina...

 

 

V. Dómine, exáudi...

Orémus. Concéde nos fámulos tuos, quǽsumus, Dómine Deus, perpétua mentis et córporis sanitáte gaudére: et, gloriósa beátæ Maríæ semper Vírginis intercessióne, a præsénti liberári tristítia, et ætérna pérfrui lætítia. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

 

V. Dómine, exáudi... Benedicámus Dómino... Fidélium ánimae...

V. Viešpatie, išgirsk...

Melskimės. Meldžiame Tave, Viešpatie Dieve, leisk mums, savo tarnams džiaugtis nuolatine sielos bei kūno sveikata, ir duok, Švenčiausiajai Mergelei Marijai šlovingai užtariant, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų bei gėrėtis amžinąja linksmybe. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim Viešpatį... Tikinčiųjų vėlės...