Aušrinė

Ave, María...(tyliai)

Nykščiu ant lūpų daromas kryželis:

V. Dómine, + lábia mea apéries. R. Et os meum annuntiábit laudem tuam.

Po to persižegnojama:

V. Deus, in adiutórium meum inténde. R. Dómine, ad adiuvándum me festína.

Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípo, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen. Allelúia.

Sveika, Marija...

V. Viešpatie, + atverk mano lūpas. R. Ir mano burna skelbs Tavo šlovę.

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen. Aleliuja.

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.  

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.

Veníte, exsultémus Dómino, iubilémus Deo, salutári nostro: præoccupémus fáciem eius in confessióne, et in psalmis iubilémus ei. 

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.

Quóniam Deus magnus Dóminus, et Rex magnus super omnes deos: quóniam non repéllet Dóminus plebem suam: quia in manu eius sunt omnes fines terræ, et altitúdines móntium ipse cónspicit.

Dóminus tecum.

Quóniam ipsíus est mare, et ipse fecit illud, et áridam fundavérunt manus eius: VENÍTE, ADORÉMUS, ET PROCIDÁMUS ANTE DEUM: (Ši eilutė kalbama atsiklaupus.) plorémus coram Dómino, qui fecit nos, quia ipse est Dóminus Deus noster; nos autem pópulus eius, et oves pascuæ eius.

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.

Hódie, si vocem eius audiéritis, nolíte obduráre corda vestra, sicut in exacerbatióne secúndum diem tentatiónis in desérto: ubi tentavérunt me patres vestri, probavérunt et vidérunt ópera mea.

Dóminus tecum.

Quadragínta annis próximus fui generatióni huic, et dixi: Semper hi errant corde; ipsi vero non cognovérunt vias meas: quibus iurávi in ira mea: Si introíbunt in réquiem meam.

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.

Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípo, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen.

Dóminus tecum.

Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi.

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi.

Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį, šaukim iš džiaugsmo Dievui, mūsų gelbėtojui! Išpažindami stokim prieš jo veidą ir džiugiai jam psalmes giedokim!

Nes Dievas – didis Viešpats ir didis Karalius virš visų dievų, neatstums gi Viešpats savo liaudies. Nes jo rankoje visi žemės kraštai, jis apžvelgia ir kalnų viršūnes. 

Viešpats su Tavimi.

Jo yra jūra, jisai ją padarė, ir sausumą jo rankos sukūrė. ATEIKITE, PAGARBINKIM IR PULKIME PRIEŠ DIEVĄ, (Ši eilutė kalbama atsiklaupus.) raudokim prieš Viešpatį, kuris mus padarė, nes jis Viešpats, mūsų Dievas, o mes – jo liaudis, jo ganyklos avys.

Šiandien, jei išgirsit jo balsą, neužkietinkit savo širdžių, kaip supykdymo dieną, kaip dieną gundymo dykumoje, kur gundė mane jūsų tėvai, mane bandė ir mano darbus regėjo. 

Viešpats su tavimi.

Keturiasdešimt metų buvau artimas šiai giminei, ir tariau: „Jie nuolat klysta širdimi, jie tikrai nepažino mano kelių, prisiekiau jiems savo pyktyje – neįžengs jie į mano ramybę!“

Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

Viešpats su tavimi.

Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi.

Quem terra, pontus, sídera

  Colunt, adórant, prǽdicant,

  Trinam regéntem máchinam,

  Claustrum Maríae báiulat.

Cui luna, sol et ómnia

  Desérviunt per témpora,

  Perfúsa cæli grátia,

  Gestant puéllæ víscera.

Beáta Mater, múnere

  Cuius supérnus Artifex,

  Mundum pugíllo cóntinens,

  Ventris sub arca clausus est.

Beáta cæli núntio,

  Fecúnda Sancto Spíritu,

  Desiderátus géntibus

  Cuius per alvum fusus est.

Iesu, tibi sit glória,

  Qui natus es de Vírgine,

  Cum Patre, et almo Spíritu,

  In sempitérna sǽcula. Amen.

Tą, kurį žemė, jūra, žvaigždės

  garbina, šlovina, skelbia,

  Trejybę, valdančią galią,

  uždarytą neša Marija.

Tą, kuriam mėnuo, saulė ir visa

  tarnauja per amžius,

  dangaus malonės pripiltos,

  nešioja mergelės įsčios.

Laiminga Motina, pas ją,

  tarnaitę, aukščiausias Tvėrėjas,

  pasaulį saujoj laikantis,

  uždarytas įsčių arkoje.

Laiminga dėl dangaus žinios,

  vaisinga iš Dvasios Šventos,

  jos įsčios Tą išliejo

  kurio troško tautos.

Jėzau, Tau tebus garbė,

  kuris gimei iš Mergelės,

  su Tėvu ir Dvasia Gaivintoja

  per amžius nesibaigiančius. Amen.

Ant. 1. Benedícta tu * in muliéribus, et benedíctus fructus ventris tui (Velyk. l. allelúia).

Dómine, Dóminus noster, * quam admirábile est nomen tuum in univérsa terra!

Quóniam eleváta est magnificéntia tua, * super cælos.

Ex ore infántium et lacténtium perfecísti laudem propter inimícos tuos, * ut déstruas inimícum et ultórem.

Quóniam vidébo cælos tuos, ópera digitórum tuórum, * lunam et stellas, quæ tu fundásti.

Quid est homo, quod memor es eius? * aut fílius hóminis, quóniam vísitas eum?

Minuísti eum paulo minus ab Angelis, glória et honóre coronásti eum: * et constituísti eum super ópera mánuum tuárum.

Omnia subiecísti sub pédibus eius, * oves et boves univérsas: ínsuper et pécora campi.

Vólucres cæli, et pisces maris, * qui perámbulant sémitas maris.

Dómine, Dóminus noster, * quam admirábile est nomen tuum in univérsa terra!

Glória Patri...

Ant. Benedícta tu in muliéribus, et benedíctus fructus ventris tui (Velyk. l. allelúia).

Ant. 1. Tu pagirta * tarp moterų, ir pagirtas Tavo įsčių vaisius (Velyk. l. aleliuja).

Viešpatie, mūsų Viešpatie, * koks nuostabus Tavo vardas visoje žemėje!

Nes Tavo didybė iškilesnė * už dangų.

Kūdikių ir žindančiųjų lūpomis paruošei sau šlovę dėlei savo priešų, * kad sunaikintum priešą ir kerštautoją.

Aš regiu Tavo dangų, Tavųjų pirštų darbą, * mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu pritvirtinai.

Kas tas žmogus, kad jį atmeni? * Kas gi žmogaus sūnus, kad jį aplankai?

Padarei jį ne ką menkesnį už angelus, šlove ir garbe jį vainikavai, * pastatei jį virš Tavo rankų tvarinių.

Padėjai visa jam po kojų, * visas avis ir jaučius, taip pat ir laukų gyvulius.

Padangių paukščius ir jūros žuvis, * kurios keliauja jūrų takais.

Viešpatie, mūsų Viešpatie, * koks nuostabus Tavo vardas visoje žemėje!

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo įsčių vaisius (Velyk. l. aleliuja).

Ant. 2. Sicut myrrha * electa, odórem dedísti suavitátis, sancta Dei Génetrix.

Cæli enárrant glóriam Dei, * et ópera mánuum eius annúntiat firmaméntum.

Dies diéi erúctat verbum, * et nox nocti índicat sciéntiam.

Non sunt loquélæ, neque sermónes, * quorum non audiántur voces eórum.

In omnem terram exívit sonus eórum: * et in fines orbis terrae verba eórum.

In sole pósuit tabernáculum suum: * et ipse tamquam sponsus procédens de thálamo suo:

Exsultávit ut gigas ad curréndam viam, * a summo cælo egréssio eius:

Et occúrsus eius usque ad summum eius: * nec est qui se abscóndat a calóre eius.

Lex Dómini immaculáta, convértens ánimas: * testimónium Dómini fidéle, sapiéntiam prǽstans párvulis.

Iustítiae Dómini rectae, lætificántes corda: * præcéptum Dómini lúcidum, illúminans óculos.

Timor Dómini sanctus, pérmanens in sǽculum sǽculi: * iudícia Dómini vera, iustificáta in semetípsa.

Desiderabília super aurum et lápidem pretiósum multum: * et dulcióra super mel et favum.

Etenim servus tuus custódit ea,* in custodiéndis illis retribútio multa.

Delícta quis intéllegit? ab occúltis meis munda me: * et ab aliénis parce servo tuo.

Si mei non fúerint domináti, tunc immaculátus ero: * et emundábor a delícto máximo.

Et erunt ut compláceant elóquia oris mei: * et meditátio cordis mei in conspéctu tuo semper.

Dómine, adiútor meus, * et redémptor meus.

Glória Patri...

Ant. Sicut myrrha electa, odórem dedísti suavitátis, sancta Dei Génetrix.

Ant. 2. Kaip mira * rinktinė skleidi saldų kvapą, šventoji Dievo Gimdytoja.

Skelbia dangūs Dievo garbę, * dangaus skliautas byloja apie jo rankų darbus.

Diena taria žodį dienai, * ir naktis duoda žinią nakčiai.

Tai ne žodžiai ar kalbos, * kurių skambesio nebūtų girdėti.

Jų garsas eina per visą žemę, * jų žodžiai – lig pasaulio pakraščių.

Lyg saulė pastatė savo padangtę, * jis žengia lyg jaunikis iš savo guolio.

Džiūgauja lyg milžinas, bėgdamas keliu, * jis žengia iš vieno dangaus krašto.

Jo kelionė ligi kito krašto, * nėra, kas nuo jo karščio pasislėptų.

Viešpaties įstatymas be dėmės, jis atverčia sielas, * Viešpaties įsakas tvirtas, duoda išmintį mažutėliams.

Viešpaties įstatai tiesūs, jie džiugina širdį, * Viešpaties įsakymas aiškus, akims teikia šviesą.

Viešpaties baimė šventa, ji lieka per amžių amžius, * Viešpaties sprendimai tikri ir visiškai teisingi.

Geidžiami labiau už auksą ir brangiausius akmenis, * saldesni už medaus korį.

Todėl Tavo tarnas jų laikosi,* jų besilaikantiems gausus atlygis.

Kas pastebi savo klaidas? Nuo slaptų klaidų mane apvalyk, * dėl nežinomų – atleisk savo tarnui.

Jei manęs jos nepavergs, aš būsiu tyras, * apsivalysiu nuo sunkios kaltės.

Mano lūpų kalbos tegul Tau patinka, * mano širdies mintys telieka Tavo akivaizdoje.

Viešpatie, mano Gelbėtojau * ir mano Atpirkėjau!

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Kaip mira rinktinė skleidi saldų kvapą, šventoji Dievo Gimdytoja.

Ant. 3. Ante torum * huius Vírginis frequentáte nobis dúlcia cántica drámatis.

Dómini est terra, et plenitúdo eius: * orbis terrárum, et univérsi qui hábitant in eo.

Quia ipse super mária fundávit eum: * et super flúmina præparávit eum.

Quis ascéndet in montem Dómini? * aut quis stabit in loco sancto eius?

Innocens mánibus et mundo corde, * qui non accépit in vano ánimam suam, nec iurávit in dolo próximo suo.

Hic accípiet benedictiónem a Dómino: * et misericórdiam a Deo, salutári suo.

Hæc est generátio quæréntium eum, * quæréntium fáciem Dei Iacob.

Attóllite portas, príncipes, vestras, et elevámini, portæ æternáles: * et introíbit Rex glóriæ.

Quis est iste Rex glóriæ? * Dóminus fortis et potens: Dóminus potens in prǽlio.

Attóllite portas, príncipes, vestras, et elevámini, portæ æternáles: * et introíbit Rex glóriæ.

Quis est iste Rex glóriæ? * Dóminus virtútum ipse est Rex glóriæ.

Glória Patri...

Ant. Ante torum huius Vírginis frequentáte nobis dúlcia cántica drámatis.

Ant. 3. Prie sosto * šios Mergelės kartokit mums meilias vaidinimo giesmes.

Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje, * pasaulis ir visi, gyvenantys jame.

Nes jis pastatė jį ant vandenų, * jį įrengė virš upių.

Kas gali įkopti į Viešpaties kalną? * Kas atsistos jo šventoje buveinėje?

Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, * kurio siela nesiekia tuštybių, kuris savo artimui neprisiekia klastingai.

Jis gaus Viešpaties palaiminimą * ir pasigailėjimą iš Dievo, savo Gelbėtojo.

Štai karta tų, kurie jo ieško, * kurie ieško Jokūbo Dievo veido.

Atkelkit savo vartus, didžiūnai, pakilkit, amžinieji vartai, * ir įžengs garbės Karalius.

Kas gi tas garbės Karalius? * Tai Viešpats, stiprus ir galingas, Viešpats galingas mūšyje.

Atkelkit savo vartus, didžiūnai, pakilkit, amžinieji vartai, * ir įžengs garbės Karalius.

Kas gi tas garbės Karalius? * Tai Viešpats galybių, jis yra garbės Karalius.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Prie sosto šios Mergelės kartokit mums meilias vaidinimo giesmes.

Ant. 4. Spécie tua * et pulchritúdine tua inténde, próspere procéde, et regna (Velyk. l. allelúia).

Eructávit cor meum verbum bonum: * dico ego ópera mea Regi.

Lingua mea cálamus scribæ, * velóciter scribéntis.

Speciósus forma præ fíliis hóminum, diffúsa est grátia in lábiis tuis: * proptérea benedíxit te Deus in ætérnum.

Accíngere gládio tuo super femur tuum, * potentíssime.

Spécie tua et pulchritúdine tua * inténde, próspere procéde, et regna.

Propter veritátem, et mansuetúdinem, et iustítiam:* et dedúcet te mirabíliter déxtera tua.

Sagíttæ tuæ acútæ, pópuli sub te cadent, * in corde inimicórum regis.

Sedes tua, Deus, in sǽculum sǽculi: * virga directiónis virga regni tui.

Dilexísti iustítiam, et odísti iniquitátem: * proptérea unxit te Deus, Deus tuus, óleo lætítiae præ consórtibus tuis.

Myrrha, et gutta, et cásia a vestiméntis tuis, a dómibus ebúrneis: * ex quibus delectavérunt te fíliæ regum in honóre tuo.

Astitit regína a dextris tuis in vestítu deauráto: * circúmdata varietáte.

Audi, fília, et vide, et inclína aurem tuam: * et oblivíscere pópulum tuum, et domum patris tui.

Et concupíscet Rex decórem tuum: * quóniam ipse est Dóminus Deus tuus, et adorábunt eum.

Et fíliæ Tyri in munéribus * vultum tuum deprecabúntur: omnes dívites plebis.

Omnis glória eius fíliæ Regis ab intus, * in fímbriis áureis circumamícta varietátibus.

Adducéntur Regi vírgines post eam: * próximæ eius afferéntur tibi.

Afferéntur in lætítia et exsultatióne: * adducéntur in templum Regis.

Pro pátribus tuis nati sunt tibi fílii: * constítues eos príncipes super omnem terram.

Mémores erunt nóminis tui: * in omni generatióne et generatiónem.

Proptérea pópuli confitebúntur tibi in ætérnum: * et in sǽculum sǽculi.

Glória Patri...

Ant. Spécie tua et pulchritúdine tua inténde, próspere procéde, et regna (Velyk. l. allelúia).

Ant. 4. Su savo grožiu * ir dailumu pakilk, laimingai atžygiuok ir viešpatauk (Velyk. l. aleliuja).

Širdis man tvinsta kilniais žodžiais, * kalbėsiu Karaliui, ką sukūriau.

Mano liežuvis – lyg rašytojo plunksna, * kai jis greitai rašo.

Už visus žmonių vaikus Tu išvaizdesnis, malonė liejasi iš Tavo lūpų, * todėl palaimino Tave Dievas per amžius.

Sekis kalaviją sau prie šono, * galingasis!

Su savo grožiu * ir dailumu pakilk, laimingai atžygiuok ir viešpatauk.

Dėl tiesos, ramybės ir teisingumo * tegul nuostabiai veda Tave dešinė.

Aštrios yra Tavo strėlės: tautos kris prieš Tave, * jos smigs į priešų karaliaus širdį.

Tavo sostas, Dieve, per amžių amžius, * teisingumo lazda – Tavo karalystės skeptras.

Tu myli tiesą ir nekenti neteisybės, * todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi virš Tavųjų bendrų.

Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo rūbai, iš dramblio kaulo rūmų * karalių dukros meiliai gieda Tavo garbei.

Atsistojo karalienė Tavo dešinėje paauksuotu rūbu, * apsigaubusi margumynais.

Klausykis, dukra, žiūrėk ir palenk savo ausį, * pamiršk savo tautą ir savo tėvo namus.

Nes Karalius trokšta tavo grožio, * jis yra tavo Viešpats Dievas, pagarbink jį.

Tyro dukros su dovanomis, * maldaus Tavo veidą visi tautos turtuoliai.

Visa garbė Karaliaus dukrai viduje, * ji apsirengusi margumynais su aukso kutais.

Ji vedasi iš paskos Karaliui mergeles, * Tau atveda savo drauges.

Jas vedasi linksmas ir džiugias, * atsiveda į Karaliaus šventyklą.

Tėvus atstos tau gimę sūnūs, * tu padarysi juos didžiūnais visoje žemėje.

Jie minės tavo vardą * iš kartos į kartą.

Todėl išpažins tave tautos amžinai, * per amžių amžius.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Su savo grožiu ir dailumu pakilk, laimingai atžygiuok ir viešpatauk (Velyk. l. aleliuja).

Ant. 5. Adiuvábit eam * Deus vultu suo: Deus in médio eius, non commovébitur.

Deus noster refúgium, et virtus: * adiútor in tribulatiónibus, quae invenérunt nos nimis.

Proptérea non timébimus dum turbábitur terra: * et transferéntur montes in cor maris.

Sonuérunt, et turbátae sunt áquæ eórum: * conturbáti sunt montes in fortitúdine eius.

Flúminis ímpetus lætíficat civitátem Dei: * sanctificávit tabernáculum suum Altíssimus.

Deus in médio eius, non commovébitur: * adiuvábit eam Deus mane dilúculo.

Conturbátæ sunt gentes, et inclináta sunt regna: * dedit vocem suam, mota est terra.

Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor noster Deus Iácob.

Veníte, et vidéte ópera Dómini, quæ pósuit prodígia super terram: * áuferens bella usque ad finem terræ.

Arcum cónteret, et confrínget arma: * et scuta conbúret igni.

Vacáte, et vidéte quóniam ego sum Deus: * exaltábor in géntibus et exaltábor in terra.

Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor noster Deus Iacob.

Glória Patri...

Ant. Adiuvábit eam Deus vultu suo: Deus in médio eius, non commovébitur.

Ant. 5. Gelbės ją * Dievas savo veidu, Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta.

Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, * gelbėtojas varguose, kurie mus užpuolė.

Todėl nebijokim, nors žemė drebėtų, * ir kalnai griūtų į jūros gelmę.

Nors jos vandenys ūžtų ir banguotų, * nors kalnai drebėtų nuo jos šėlsmo.

Veržlūs srautai tik juokina Dievo miestą, * nes Aukščiausiasis pašventino savo padangtę.

Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta, * Dievas padės jai rytą švintant.

Sumišusios tautos, pažemintos karalystės, * jam sušukus, dreba žemė.

Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo Dievas – mūsų gynėjas.

Ateikite ir pamatysit Viešpaties darbus, jo žemėje padarytus stebuklus: * jis pašalino karus lig žemės pakraščių.

Sutrupino lankus, sulaužė ginklus, * skydus sudegino ugnyje.

Liaukitės kariavę, pamatykite, kad esu Dievas, * iškilęs tautose ir iškilęs žemėje.

Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo Dievas – mūsų gynėjas.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Gelbės ją Dievas savo veidu, Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta.

Ant. 6. Sicut lætántium * ómnium nostrum habitátio est in te, sancta Dei Génetrix.

Fundaménta eius in móntibus sanctis:* díligit Dóminus portas Sion super ómnia tabernácula Iacob.

Gloriósa dicta sunt de te, * cívitas Dei.

Memor ero Rahab et Babylónis * sciéntibus me.

Ecce alienígenæ, et Tyrus, et pópulus Aethíopum, * hi fuérunt illic.

Numquid Sion dicet: Homo, et homo natus est in ea: * et ipse fundávit eam Altíssimus?

Dóminus narrábit in scriptúris populórum, et príncipum: * horum qui fuérunt in ea.

Sicut lætántium ómnium * habitátio in te.

Glória Patri...

Ant. Sicut lætántium ómnium nostrum habitátio est in te, sancta Dei Génetrix.

Ant. 6. Mums besidžiaugiant, * visų mūsų būstas yra Tavyje, šventoji Dievo Gimdytoja.

Jo pamatai šventuose kalnuose, * Viešpats myli Siono vartus labiau, nei visas Jokūbo padangtes.

Apie tavo garbę kalbama, * Dievo mieste.

Atminsiu Rahabą ir Babiloną, * kurie žino mane.

Ir svetimšaliai – Tyras ir Etiopų tauta, * ir jie čia gyvens.

Argi sakys kas Sionui: „Kiekvienas žmogus jame gimė, * jį pats Aukščiausiasis įkūrė“?

Viešpats paskelbs tautų ir didžiūnų sąraše, * tų, kurie jame buvo:

„Visų, kurie džiaugiasi, * būstas yra tavyje.“

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Mums besidžiaugiant, visų mūsų būstas yra Tavyje, šventoji Dievo Gimdytoja.

Ant. 7. Gaude, María Virgo: * cunctas hǽreses sola interemísti in univérso mundo (Velyk. l. allelúia).

Cantáte Dómino cánticum novum: * cantáte Dómino, omnis terra.

Cantáte Dómino, et benedícite nómini eius: * annuntiáte de die in diem salutáre eius.

Annuntiáte inter gentes glóriam eius, * in ómnibus pópulis mirabília eius.

Quóniam magnus Dóminus, et laudábilis nimis: * terríbilis est super omnes deos.

Quóniam omnes dii géntium dæmónia: * Dóminus autem cælos fecit.

Conféssio, et pulchritúdo in conspéctu eius: * sanctimónia et magnificéntia in sanctificatióne eius.

Afferte Dómino, pátriæ géntium, afférte Dómino glóriam et honórem: * afférte Dómino glóriam nómini eius.

Tóllite hóstias, et introíte in átria eius: * adoráte Dóminum in átrio sancto eius.

Commoveátur a fácie eius univérsa terra: * dícite in géntibus quia Dóminus regnávit.

Etenim corréxit orbem terræ qui non commovébitur: * iudicábit pópulos in æquitáte.

Læténtur cæli, et exsúltet terra: commoveátur mare, et plenitúdo eius: * gaudébunt campi, et ómnia quæ in eis sunt.

Tunc exsultábunt ómnia ligna silvárum a fácie Dómini, quia venit: * quóniam venit iudicáre terram.

Iudicábit orbem terræ in æquitáte, * et pópulos in veritáte sua.

Glória Patri...

Ant. Gaude, María Virgo: cunctas hǽreses sola interemísti in univérso mundo (Velyk. l. allelúia).

Ant. 7. Džiūgauk, Mergele Marija, * Tu viena sunaikinai visas erezijas visame pasaulyje (Velyk. l. aleliuja).

Giedokite Viešpačiui naują giesmę, * giedok Viešpačiui, visa žeme!

Giedokite Viešpačiui ir girkite jo vardą, * kasdien skelbkite jo išganymą.

Skelbkite pagonims jo garbę, * visoms tautoms – jo stebuklus.

Juk didis Viešpats ir vertas šlovės, * baisesnis už visus dievus.

Nes visi pagonių dievai yra velniai, * Viešpats gi dangų padarė.

Šlovė ir grožis jo akivaizdoje, * šventumas ir didybė jo šventykloje.

Neškite Viešpačiui, tautų šeimos, neškite Viešpačiui garbę ir šlovę, * teikite garbę Viešpaties vardui.

Imkite aukas ir ženkit į jo kiemus, * garbinkit Viešpatį jo šventuose rūmuose.

Prieš jo veidą sudreba visa žemė, * skelbkit tautoms, kad Viešpats Karalius.

Jis taip sutvarkė pasaulį, kad šis nepajudės, * jis teis tautas, žiūrėdamas lygybės.

Džiaugiasi dangūs, krykštauja žemė, siaučia jūra ir visa, kas joje, * džiūgauja laukai ir visa, kas yra juose.

Tada džiaugsis visi miško medžiai prieš Viešpaties veidą, nes jis ateina, * jis ateina teisti žemės.

Jis teis pasaulį, žiūrėdamas lygybės, * ir tautas pagal savo teisingumą.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Džiūgauk, Mergele Marija, Tu viena sunaikinai visas erezijas visame pasaulyje (Velyk. l. aleliuja).

Ant. 8. Dignáre me * laudáre te, Virgo sacráta: da mihi virtútem contra hostes tuos.

Dóminus regnávit, exsúltet terra: * læténtur ínsulæ multæ.

Nubes, et calígo in circúitu eius: * iustítia, et iudícium corréctio sedis eius.

Ignis ante ipsum præcédet, * et inflammábit in circúitu inimícos eius.

Illuxérunt fúlgura eius orbi terræ: * vidit, et commóta est terra.

Montes, sicut cera fluxérunt a fácie Dómini: * a fácie Dómini omnis terræ.

Annuntiavérunt cæli iustítiam eius: * et vidérunt omnes pópuli glóriam eius.

Confundántur omnes, qui adórant sculptília: * et qui gloriántur in simulácris suis.

Adoráte eum, omnes Angeli eius: * audívit et lætáta est Sion.

Et exsultavérunt fíliæ Iudæ, * propter iudícia tua, Dómine.

Quóniam tu Dóminus Altíssimus super omnem terram: * nimis exaltátus es super omnes deos.

Qui dilígitis Dóminum, odíte malum: * custódit ánimas sanctórum suórum, de manu peccatóris liberábit eos.

Lux orta est iusto,* et rectis corde lætítia.

Lætámini, iusti, in Dómino:* et confitémini memóriæ sanctificatiónis eius.

Glória Patri...

Ant. Dignáre me laudáre te, Virgo sacráta: da mihi virtútem contra hostes tuos.

Ant. 8. Tebūsiu vertas * šlovinti Tave, šventoji Mergele, duok man jėgų prieš Tavo priešus.

Viešpats Karalius! Tedžiūgauja žemė, * tesidžiaugia visos salos.

Debesys ir tamsa jį gaubia, * tiesa ir teisingumas remia jo sostą.

Jo priekyje eina ugnis, * ji uždega jį supančius priešus.

Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis, * žemė tai mato ir dreba.

Lyg vaškas tirpsta kalnai nuo Viešpaties veido, * nuo Viešpaties veido visa žemė.

Dangūs skelbia jo teisumą, * ir visos tautos regi jo garbę.

Sugėdinti visi drožinių garbintojai, * kurie giriasi savo stabais.

Garbinkit jį, visi jo angelai, * Sionas girdi ir džiaugiasi.

Nes Tu – Viešpats Aukščiausiasis virš visos žemės, * daug didingesnis už visus dievus.

Kas mylite Viešpatį, nekęskite blogio, * jis saugo savo šventųjų sielas, vaduoja jas iš nusidėjėlio rankų.

Šviesa teka teisiajam, * džiaugsmas – tiesios širdies žmogui.

Džiaukitės, teisieji, Viešpatyje, * ir išpažinkit jo šventą atminimą.

Ant. Tebūsiu vertas šlovinti Tave, šventoji Mergele, duok man jėgų prieš Tavo priešus.

Ant. 9. Post partum, * Virgo, invioláta permansísti: Dei Génetrix, intercéde pro nobis.

Cantáte Dómino cánticum novum: * quia mirabília fecit.

Salvávit sibi déxtera eius: * et brácchium sanctum eius.

Notum fecit Dóminus salutáre suum: * in conspéctu géntium revelávit iustítiam suam.

Recordátus est misericórdiæ suæ, * et veritátis suae dómui Israel.

Vidérunt omnes términi terræ * salutáre Dei nostri.

Iubiláte Deo, omnis terra: * cantáte, et exsultáte, et psállite.

Psállite Dómino in cíthara, in cíthara et voce psalmi: * in tubis ductílibus, et voce tubæ córneæ.

Iubiláte in conspéctu regis Dómini: * moveátur mare, et plenitúdo eius: orbis terrárum, et qui hábitant in eo.

Flúmina plaudent manu, simul montes exsultábunt a conspéctu Dómini: * quóniam venit iudicáre terram.

Iudicábit orbem terrárum in iustítia, * et pópulos in æquitáte.

Glória Patri...

Ant. Post partum, Virgo, invioláta permansísti: Dei Génetrix, intercéde pro nobis.

Ant. 9. Po gimdymo, * Mergele, likai nepažeista, Dievo Gimdytoja, užtarki mus.

Giedokite Viešpačiui naują giesmę, * nes jis padarė nuostabių dalykų.

Jis gelbsti savo dešine * ir savo šventąja ranka.

Viešpats paskelbė savo išganymą, * tautų akims apreiškė savo teisumą.

Jis atsiminė savo gailestingumą * ir savo teisingumą Izraelio namams.

Visi žemės pakraščiai pamatė * mūsų Dievo išganymą.

Šlovink Dievą, visa žeme, * visi giedokite, džiūgaukit ir grokit!

Grokite Viešpačiui kitara, grokit ir giedokit psalmes, * pūskite vario trimitą ir ragą!

Džiūgaukit Karaliaus Viešpaties akivaizdoj, * tesudreba jūra ir visa, kas joje, pasaulis ir kas jame gyvena.

Teploja rankomis upės, iš džiaugsmo drauge tegieda kalnai Viešpaties akivaizdoje, * nes jis ateina teisti žemės.

Teisingai jis teis pasaulį * ir lygiai visas tautas.

Garbė Dievui Tėvui...

Ant. Po gimdymo, Mergele, likai nepažeista, Dievo Gimdytoja, užtarki mus.

V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R. Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum.

V. Pater noster. Tylomis tęsiama: qui es... iki:

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

V. Malonė liejasi iš Tavo lūpų. R. Todėl palaimino Tave Dievas per amžius.

V. Tėve mūsų. Tylomis tęsiama: kuris esi... iki:

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

Précibus et méritis beátæ Maríæ semper Vírginis et ómnium Sanctórum, perdúcat nos Dóminus ad regna cælórum. R. Amen.

Dėl Švenčiausiosios visuomet Mergelės Marijos ir visų šventųjų maldų bei nuopelnų tenuveda mus Viešpats į dangaus karalystę. R. Amen.

V. Iube, Dómine, benedícere.

(Jei palaiminimus teikia kunigas, skaitovas prašo: V. Iube, domne, benedícere.)

V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

(Jei palaiminimus teikia kunigas, skaitovas prašo: V. Teikis, tėve, palaiminti.)

Nos cum prole pia benedícat Virgo María. R. Amen.

Mus maloni su Vaiku tepalaimina Mergelė Marija. R. Amen.

In ómnibus réquiem quæsívi, et in hereditáte Dómini morábor. Tunc præcépit et dixit mihi Creátor ómnium, et, qui creávit me, requiévit in tabernáculo meo, et dixit mihi: In Iacob inhábita,et in Israel hereditáre, et in eléctis meis mitte radíces. Tu autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.

Visur ieškojau poilsio ir Viešpaties pavelde pasilikau. Tada visų daiktų Tvėrėjas man davė įsakymą, tasai, kuris mane sukūrė, apsistojo mano padangtėj ir tarė man: „Gyvenk Jokūbe, imk savo paveldą Izraelyje, suleisk šaknis tarp mano išrinktųjų!“ O Tu, Viešpatie, pasigailėk mūsų. R. Dėkojame Dievui.

R. Sancta et immaculáta virgínitas, quibus te láudibus éfferam, néscio: * Quia quem cæli cápere non póterant, tuo grémio contulísti. V. Benedícta tu in muliéribus, et benedíctus fructus ventris tui. R. Quia quem cæli cápere non póterant, tuo grémio contulísti.

R. Šventa ir be dėmės mergyste, nežinau, kaip Tave šlovinti ir aukštinti, * nes savo glėbyje nešiojai Tą, kurio nepajėgė apimti dangūs. V. Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas Tavo įsčių vaisius. R. Nes savo glėbyje nešiojai Tą, kurio nepajėgė apimti dangūs.

V. Iube, Dómine, benedícere.

V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

Ipsa Virgo vírginum intercédat pro nobis ad Dóminum. R. Amen.

Pati mergelių Mergelė mus teužtaria pas Viešpatį. R. Amen.

Et sic in Sion firmáta sum, et in civitáte sanctificáta simíliter requiévi, et in Ierúsalem potéstas mea. Et radicávi in pópulo honorificáto, et in parte Dei mei heréditas illíus, et in plenitúdine sanctórum deténtio mea. Tu autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.

Taip įsitvirtinau Sione, aš taip pat įsikūriau šventame mieste, Jeruzalėje mano valda. Įleidau šaknis garbingoje tautoje, Viešpaties dalyje mano paveldas, mano padangtė šventųjų būryje. O Tu, Viešpatie, pasigailėk mūsų. R. Dėkojame Dievui.

R. Beáta es, Virgo María, quæ Dóminum portásti, Creatórem mundi: * Genuísti qui te fecit, et in ætérnum pérmanes virgo. V. Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum. R. Genuísti qui te fecit, et in ætérnum pérmanes virgo. (Jei po trečio skaitinio bus kalbamas Te Deum, dar pridedama: R. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. V. Genuísti qui te fecit, et in ætérnum pérmanes virgo.)

R. Palaiminta esi, Mergele Marija, kuri nešiojai Viešpatį, pasaulio Sutvėrėją. * Pagimdei Tą, kuris Tave sukūrė, ir per amžius likai Mergelė. V. Sveika, Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi. (Jei po trečio skaitinio bus kalbamas Te Deum, dar pridedama: R. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. V. Pagimdei Tą, kuris Tave sukūrė, ir per amžius likai Mergelė.)

V. Iube, Dómine, benedícere.

V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

Per Vírginem Matrem concédat nobis Dóminus salútem et pacem. R. Amen.

Per Mergelę Motiną tesuteikia mums Viešpats išganymą ir taiką. R. Amen.

Quasi cedrus exaltáta sum in Líbano, et quasi cypréssus in monte Sion: quasi palma exaltáta sum in Cades, et quasi plantátio rosæ in Iéricho: quasi olíva speciósa in campis, et quasi plátanus exaltáta sum iuxta aquam in platéis. Sicut cinnamómum et bálsamum aromatízans odórem dedi; quasi myrrha elécta dedi suavitátem odóris. Tu autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.

Išaugau lyg kedras Libane, lyg kiparisas Siono kalne. Lyg palmė išaugau En Gedyje, lyg rožių krūmas Jeriche. Kaip dailus alyvmedis lauke, išaugau lyg platanas prie vandens lygumoje. Kvepėjau aš lyg cinamonas ar kvapnus balzamas, skleidžiau saldų kvapą lyg rinktinė mira. O Tu, Viešpatie, pasigailėk mūsų. R. Dėkojame Dievui.

Te Deum laudámus: * te Dóminum confitémur.

Te ætérnum Patrem * omnis terra venerátur.

Tibi omnes Angeli, * tibi Cæli, et univérsæ Potestátes:

Tibi Chérubim et Séraphim * incessábili voce proclámant:

Sanctus, Sanctus, Sanctus * Dóminus, Deus Sábaoth.

Pleni sunt cæli et terra * maiestátis glóriæ tuæ.

Te gloriósus * Apostolórum chorus,

Te Prophetárum * laudábilis númerus,

Te Mártyrum candidátus * laudat exércitus.

Te per orbem terrárum * sancta confitétur Ecclésia,

Patrem * imménsae maiestátis;

Venerándum tuum verum * et únicum Fílium;

Sanctum quoque * Paráclitum Spíritum.

Tu Rex glóriæ, * Christe.

Tu Patris * sempitérnus es Fílius.

Tu ad liberándum susceptúrus hóminem, * non horruísti Vírginis úterum.

Tu, devícto mortis acúleo, * aperuísti credéntibus regna cælórum.

Tu ad déxteram Dei sedes, * in glória Patris.

Iudex créderis * esse ventúrus.

Ši eilutė kalbama atsiklaupus:

Te ergo quǽsumus, tuis fámulis súbveni, * quos pretióso sánguine redemísti.

Aetérna fac cum Sanctis tuis * in glória numerári.

Salvum fac pópulum tuum, Dómine, * et bénedic hereditáti tuæ.

Et rege eos, * et extólle illos usque in ætérnum.

Per síngulos dies * benedícimus te;

Et laudámus nomen tuum in sǽculum, * et in sǽculum sǽculi.

Dignáre, Dómine, die isto * sine peccáto nos custodíre.

Miserére nostri, Dómine, * miserére nostri.

Fiat misericórdia tua, Dómine, super nos, * quemádmodum sperávimus in te.

In te, Dómine, sperávi: * non confúndar in ætérnum.

Tave, Dieve, garbinam, * Tave, Viešpatie, išpažįstam.

Tave, amžinąjį Tėvą, * garbina visa žemė.

Tau visi angelai, * Tau dangūs ir visos galybės.

Tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu balsu šaukia:

„Šventas, Šventas, Šventas * Viešpats, Galybių Dievas!

Pilnas yra dangus ir žemė * Tavo garbės ir didybės“.

Tave garbingas * apaštalų choras,

Tave pranašų * šlovingas skaičius,

Tave kankinių spindinčios * šlovina gretos.

Tave visame pasaulyje * išpažįsta šventoji Bažnyčia:

Tėvą * begalinės didybės.

Garbingą ir tikrą * vienatinį Tavo Sūnų.

Taipogi Šventąją * Dvasią Guodėją.

Tu – garbės Karalius, * Kristau.

Tu –Tėvo * Sūnus amžinasis.

Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, * nepabijojai Mergelės įsčių.

Tu, mirties geluonį nugalėjęs, * tikintiesiems atvėrei dangaus karalystę.

Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.

Tikime, kad Tu * ateisi mūsų teisti.

Ši eilutė kalbama atsiklaupus:

Todėl Tave meldžiame: padėk savo žmonėms, * kuriuos esi atpirkęs brangiuoju krauju.

Į amžinąją garbę su Tavo šventaisiais * teikis mus įskaityti.

Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones * ir laimink savo tėvonystę!

Ir valdyk juos, * ir išaukštink juos amžinybėje.

Kiekvieną dieną * mes garbinam Tave.

Ir šloviname Tavo vardą per amžius * ir per amžių amžius.

Teikis, Viešpatie, šiandien * mus išlaikyti be nuodėmės.

Pasigailėk mūsų, Viešpatie,* pasigailėk mūsų!

Būk mums, Viešpatie, gailestingas, * nes turim viltį Tavyje.

Tavimi aš pasitikiu, Viešpatie, * nenusivilsiu per amžius.

R. Felix namque es, sacra Virgo María, et omni laude digníssima: * Quia ex te ortus est sol iustítiae, * Christus, Deus noster. V. Ora pro pópulo, intervéni pro clero, intercéde pro devóto femíneo sexu: sénsiant omnes tuum iuvámen, quicúmque célebrant tuam sanctam commemoratiónem. R. Quia ex te ortus est sol iustítiæ. V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Christus, Deus noster.

R. Esi Tu laiminga, šventoji Mergele Marija, ir visokios šlovės verta, * nes iš Tavęs patekėjo teisingumo saulė – * Kristus, mūsų Dievas. V. Melski už liaudį, užtark kunigiją, užstok įžadais pasiaukojusias moteris. Visi tejaučia Tavo globą, kurie švenčia Tavo šventą atminimą. R. Nes iš Tavęs patekėjo teisingumo saulė. V. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kristus, mūsų Dievas.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat. (Turintis diakono šventimus, vietoj šios eilutės visuomet sako: V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.)

Orémus. Deus, qui de beátæ Maríæ Vírginis útero Verbum tuum, Angelo nuntiánte, carnem suscípere voluísti: præsta supplícibus tuis; ut, qui vere eam Genetrícem Dei crédimus, eius apud te intercessiónibus adiuvémur. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Benedicámus Dómino. R. Deo grátias. V. Fidélium ánimæ per misericórdiam Dei requiéscant in pace. R. Amen.

V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

(V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.) 

Melskimės. Dieve, Tu norėjai, kad angelui paskelbus Tavo Sūnus priimtų kūną iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos įsčių. Duok Tave meldžiantiems, kad dėl jos užtarimo jis mums padėtų, nes tikime ją tikrai esant Dievo Gimdytoja. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja per visus amžių amžius. R. Amen.

V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

V. Pašlovinkim Viešpatį. R. Dėkojame Dievui. V. Tikinčiųjų vėlės Dievo gailestingumu tesiilsi ramybėje. R. Amen.