18. Dvasininkų maldos

2007 05 01

DVASININKO MALDA

 

Omnípotens et miséricors Deus, humilitátis meæ preces benígnus inténde, et me fámulum tuum, quem nullis suffragántibus méritis, sed imménsa cleméntiæ tuæ largitáte cæléstibus mystériis servíre tribuísti, dignum sacris altáribus fac minístrum, ut, quod mea voce deprómitur, tua sanctificatióne firmétur. Per Christum, Dóminum nostrum. Amen.

Visagali gailestingasis Dieve, meilingai pažvelk į mano nuolankias maldas ir mane, savo tarną, kurį, negalintį pasiremti jokiais nuopelnais, vien neišmatuojamu savo gerumo dosnumu paskyrei tarnauti dangiškoms paslaptims, padaryk vertu šventųjų altorių patarnautoju, kad tai, ką kiti gauna iš mano žodžių, būtų sutvirtinta Tavo pašventinimu. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

DVASININKO MALDOS RENGIANTIS

 

Velkantis sutaną:

 

Dóminus pars hæreditátis meæ et cálicis mei: tu es qui restítues hæreditátem meam mihi. (Ps 15, 5)

Viešpats yra mano paveldo ir mano taurės dalis. Tai tu atstatai man manąjį paveldą. (Ps 15, 5)

Dedantis apykaklę:

 

Subíce me, Dómine, dulci iugo tuo dulcíque iugo matris tuæ Maríæ.

Palenk mane, Viešpatie, po Tavo saldžiuoju jungu ir Tavo Motinos Marijos meilia našta.

 

Susijuosiant juosta:

 

Præcínge me, Dómine, cíngulo puritátis, et exstíngue in lumbis meis humórem libídinis; ut máneat in me virtus continéntiæ et castitátis.

Sujuosk mane, Viešpatie, skaitybės juosta ir užgesink mano strėnose geismo galią, kad manyje pasiliktų susivaldymo ir skaistumo dorybė.

 

Velkantis kamžą:

 

+ Indue me, Dómine, novum hóminem, qui secúndum Deum creátus est, in iustítia et sanctitáte veritátis. (Ef 4, 24)

+ Apvilk mane, Viešpatie, nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. (Ef 4, 24)

 

KUNIGO MALDOS RENGIANTIS LITURGINIAIS RŪBAIS

 

Plaunant rankas:

 

Da, Dómine, virtútem mánibus meis ad abstergéndam omnem máculam: ut sine pollutióne mentis et córporis váleam tibi servíre.

Duok, Viešpatie, tvirtybės mano rankoms, kad galėčiau nuvalyti kiekvieną dėmę, kad nesutepta siela ir kūnu pajėgčiau Tau tarnauti.

 

Dedantis humerolą, pirmiau jį užsidedant ant galvos:

 

Impóne, Dómine, cápiti meo gáleam salútis, ad expugnándos diabólicos incúrsus.

Uždėk, Viešpatie, išganymo šalmą ant mano galvos, kad įveikčiau velnio puolimus.

 

Velkantis albą:

 

Deálba me, Dómine, et munda cor meum; ut, in Sánguine Agni dealbátus, gáudiis pérfruar sempitérnis.

Išbalink mane, Viešpatie, ir nuvalyk mano širdį, kad išbalintas Avinėlio Krauju, mėgaučiausi amžinaisiais džiaugsmais.

 

Juosiantis cingulu:

 

Præcínge me, Dómine, cíngulo puritátis, et exstíngue in lumbis meis humórem libídinis; ut máneat in me virtus continéntiæ et castitátis.

Su Sujuosk mane, Viešpatie, skaitybės juosta ir užgesink mano strėnose geismo galią, kad manyje pasiliktų susivaldymo ir skaistumo dorybė.

 

Užsidedant manipulą:

 

Mérear, Dómine, portáre manípulum fletus et dolóris; ut cum exsultatióne recípiam mercédem labóris.

Tebūsiu vertas, Viešpatie, nešti verksmo ir skausmų pėdus, kad su džiaugsmu gaučiau darbo atlygį.

 

Užsidedant stulą:

 

Redde mihi, Dómine, stolam immortalitátis, quam pérdidi in prævaricatióne primi paréntis: et, quamvis indígnus accédo ad tuum sacrum mystérium, mérear tamen gáudium sempitérnum.

Duok man, Viešpatie, nemirtingumo rūbą, kurį praradau dėl pirmųjų tėvų prasižengimo, ir nors nevertas artinuosi prie Tavo šventosios paslapties, tenusipelnau amžinąjį džiaugsmą.

 

Velkantis arnotą:

 

Dómine, qui dixísti: Iugum meum suáve est et onus meum leve: fac, ut istud portáre sic váleam, quod cónsequar tuam grátiam. Amen.

Viešpatie, Tu esi pasakęs: „Mano jungas švelnus ir mano našta lengva“ (Mt 11, 30). Padaryk, kad pajėgčiau taip jį nešti, kad gaučiau Tavo malonę. Amen.

 

ŠV. ANZELMO MALDA PRIEŠ SAKANT PAMOKSLĄ

 

Da mihi, Dómine, et mitíssimam et sapiéntem eloquéntiam, qua nésciam inflári et de tuis bonis super fratres extólli. Pone, quæso, in ore meo verbum consolatiónis et ædificatiónis et exhortatiónis per Spíritum Sanctum tuum, ut et bonos váleam ad melióra exhortári et eos, qui advérse gradiúntur, ad tuæ rectitúdinis líneam revocáre verbo et exémplo. Sint verba, quæ déderis servo tuo, tamquam acutíssima iácula et ardéntes sagíttæ, quæ pénetrent et incéndant mentes audiéntium ad timórem et amórem tuum. Amen.

Duok man, Viešpatie, švelnią ir išmintingą iškalbą, kad neišpuikčiau ir dėl Tavo duotų gėrybių nesididžiuočiau prieš brolius. Meldžiu, įdėk į mano lūpas paguodos, pamokymo ir paraginimo žodį iš Tavo Šventosios Dvasios, kad galėčiau ir geruosius paskatinti tapti dar geresniais, ir tuos, kurie žengia atgal, žodžiu ir pavyzdžiu pašaukčiau į Tavo tiesų kelią. Tebūna žodžiai, kuriuos duodi savo tarnui, lyg aštrios ietys ir liepsnojančios strėlės, perveriančios ir uždegančios klausytojų sielas, kad jos Tavęs bijotų ir Tave pamiltų. Amen.

 

KUNIGO MALDA PRIEŠ KLAUSANTIS IŠPAŽINČIŲ

 

Da mihi, Dómine, sédium tuárum assistrícem sapiéntiam, ut sciam iudicáre pópulum tuum in iustítia, et páuperes tuos in iudício. Fac me ita tractáre claves regni cælórum, ut nulli apériam cui claudéndum sit, nulli claudam cui aperiéndum. Sit inténtio mea pura, zelus meus sincérus, cáritas mea pátiens, labor meus fructuósus. Sit in me lénitas non remíssa, aspéritas non sevéra; páuperem ne despíciam, díviti ne adúler. Fac me ad alliciéndos peccatóres suávem, ad interrogándos prudéntem, ad instruéndos péritum. Tríbue, quæso, ad retrahéndos a malo sollértiam, ad confirmándos in bono sedulitátem, ad promovéndos ad melióra indústriam: in respónsis maturitátem, in consíliis rectitúdinem, in obscúris lumen, in impléxis sagacitátem, in árduis victóriam: inutílibus collóquiis ne detínear, pravis ne contáminer: álios salvem, meípsum non perdam. Amen.

Duok man, Viešpatie, išmintį, sėdinčią prie Tavo sosto, kad mokėčiau teisingai teisti Tavo liaudį ir ginti Tavo vargšų teisybę. Leisk man taip naudoti dangaus karalystės raktus, kad neatrakinčiau nei vienam, kuriam reikėtų užrakinti, ir neužrakinčiau tiems, kuriems turėčiau atrakinti. Tebus mano ketinimai tyri, mano uolumas nuoširdus, mano meilė kantri, mano pastangos vaisingos. Tebūna manyje švelnumas be nuolaidžiavimo, griežtumas be šiurkštumo, kad neniekinčiau vargšo ir nepataikaučiau turtingajam. Padaryk mane meilų patraukiant nusidėjėlius, išmintingą klausinėjant, patyrusį pamokant. Suteik, meldžiu, sumanumo atitraukiant nuo blogio, rūpestingumo stiprinant gerame, uolumo skatinant didesniam gėriui, brandumo atsakant, tiesumo patariant, šviesos neaiškumuose, akylumo painiuose klausimuose, pergalę sunkumuose. Padaryk, kad negaiščiau laiko nenaudingoms kalboms, nesusitepčiau blogais pokalbiais, kad kitus gelbėdamas savęs nepražudyčiau. Amen.

 

KUNIGO MALDA PO IŠPAŽINČIŲ KLAUSYMO

 

Dómine Iesu Christe, Fili Dei vivi, súscipe hoc obséquii mei ministérium in amóre illo superdigníssimo, quo beátam Maríam Magdalénam omnésque ad te confugiéntes peccatóres absolvísti, et quidquid in sacraménti huius administratióne neglegénter minúsque digne perféci, tu per te supplére et satisfácere dignéris. Omnes et síngulos, qui mihi modo conféssi sunt, comméndo dulcíssimo Cordi tuo rogans, ut eósdem custódias et a recidíva præsérves atque post huius vitæ misériam mecum ad gáudia perdúcas ætérna. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, priimk šią mano tarnystės pagalbą su ta kilnia meile, kuria atleidai šventajai Marijai Magdalenai ir visiems pas Tave prieglobsčio ieškantiems nusidėjėliams. Tai, ką teikdamas šį sakramentą atlikau aplaidžiai ir nevertai, Tu papildyk ir teikis atlyginti. Visus ir kiekvieną, kurie man dabar atliko išpažintį, pavedu Tavo meilingajai Širdžiai ir meldžiu, kad juos saugotum, neleistum jiems atkristi ir po šio gyvenimo vargų kartu su manimi nuvestum į amžinąjį džiaugsmą. Amen.

 

KUNIGO MALDA PRIEŠ JO PATIES IŠPAŽINTĮ

 

Súscipe confessiónem meam, piíssime ac clementíssime Dómine Iesu Christe, única spes salútis ánimæ meæ; et da mihi, sacerdóti tuo, óbsecro, contritiónem cordis et lácrimas óculis meis, ut défleam diébus ac nóctibus omnes neglegéntias meas cum humilitáte et puritáte cordis. Dómine, Deus meus, súscipe preces meas. Salvátor mundi, Iesu bone, qui te crucis morti dedísti, ut peccatóres salvos fáceres, réspice me míserum peccatórem invocántem nomen tuum, et noli sic atténdere malum meum, ut obliviscáris bonum tuum; et si commísi unde me damnáre potes, tu non amisísti unde salváre soles. Parce ergo mihi, qui es Salvátor meus, et miserére peccatríci ánimæ meæ. Solve víncula eius, sana vúlnera. Emítte ígitur, piíssime Dómine, méritis puríssimæ et immaculátæ semper Vírginis Genetrícis tuæ Maríæ, quam tuis præsértim sacerdótibus in Matrem reliquísti, et Sanctórum tuórum, lucem tuam, veritátem tuam in ánimam meam, quæ omnes deféctus meos in veritáte mihi osténdat, de quibus confitéri me opórtet, atque iuvet et dóceat ipsos plene et contríto corde explicáre: Qui vivis et regnas Deus per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

Priimk mano išpažintį, gerasis ir meilingasis Viešpatie Jėzau Kristau, vienintele mano sielos išganymo viltie, ir duok man, Tavo kunigui, sugraudintą širdį bei ašarų akims, kad dieną naktį apverkčiau visus savo prasižengimus su nuolankumu ir tyra širdimi. Viešpatie, mano Dieve, priimk mano maldas! Pasaulio Išganytojau, gerasis Jėzau, Tu pasidavei mirčiai ant kryžiaus, kad išgelbėtum nusidėjėlius. Pažvelk į mane, vargšą nusidėjėlį, besišaukiantį Tavo vardo, ir nežiūrėk į mano blogybes taip, kad pamirštum savo gerumą. Net jei padariau tai, dėl ko gali mane pasmerkti, Tu juk neapleidi to, dėl ko galėtum išgelbėti. Todėl atleisk man, nes esi mano Išganytojas, pasigailėk mano nuodėmingos sielos! Sutraukyk jos pančius, išgydyk žaizdas! Siųsk, gerasis Viešpatie, dėl nuopelnų tyrosios ir nekaltosios visuomet Mergelės, Tavo Gimdytojos Marijos, kurią Tu palikai Motina ypač kunigams, ir Tavo šventųjų nuopelnų savo šviesą, savo tiesą į mano sielą, kad ji teisingai parodytų man visas mano ydas, kurias turėčiau išpažinti, ir padėtų bei pamokytų jas atvirai ir susigraudinusia širdimi pasakyti. Tu būdamas Dievas gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius. Amen.

 

KUNIGO MALDA PO JO PATIES IŠPAŽINTIES

 

Sit tibi, Dómine, óbsecro, méritis beátæ semper Vírginis Genetrícis tuæ Maríæ et ómnium Sanctórum grata et accépta ista conféssio mea; et quidquid mihi défuit nunc et álias de sufficiéntia contritiónis, de puritáte et integritáte confessiónis, súppleat píetas et misericórdia tua et secúndum illam dignéris me habére plénius et perféctius absolútum in cælo: Qui vivis et regnas Deus per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

Tebūna Tau, Viešpatie, meldžiu dėl Švenčiausiosios visuomet Mergelės, Tavo Gimdytojos Marijos, ir visų šventųjų nuopelnų, maloni ir priimtina ši mano išpažintis. Tai, ko man dabar ir anksčiau trūko dėl nepakankamo gailesčio, dėl neatviros ir nepilnos išpažinties, tepapildo Tavo gerumas ir gailestingumas – dėl jo teikis mane geriau ir tobuliau išrišti danguje. Tu būdamas Dievas gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius. Amen.

 

KUNIGO MALDA PRAŠANT ŠVENTO GYVENIMO

 

Iesu dilectíssime, qui ex singulári benevoléntia me præ millénis homínibus ad tui sequélam et ad exímiam sacerdótii dignitátem vocásti, largíre mihi, precor, opem tuam divínam ad offícia mea rite obeúnda. Oro te, Dómine Iesu, ut resúscites hódie et semper in me grátiam tuam, quæ fuit in me per impositiónem mánuum episcopálium. O potentíssime animárum médice, sana me táliter, ne revólvar in vítia; et cuncta peccáta fúgiam tibíque usque ad mortem placére possim. Amen.

O bone Iesu, fac ut sim sacérdos secúndum Cor tuum.

Mylimasis Jėzau, Tu dėl išskirtinio palankumo pašaukei mane iš tūkstančių žmonių, kad sekčiau Tave ir gaučiau didįjį kunigystės kilnumą. Meldžiu, suteik man savo dieviškos pagalbos, kad gerai atlikčiau savo pareigas. Meldžiu Tave, Viešpatie Jėzau, šiandien ir visuomet sužadink manyje savo malonę, kurią gavau vyskupo rankų uždėjimu. O galingasis sielų gydytojau, pagydyk mane taip, kad nenusirisčiau atgal į ydas, kad bėgčiau nuo visų nuodėmių ir galėčiau Tau iki mirties patikti. Amen.

O gerasis Jėzau, padaryk, kad būčiau kunigas pagal Tavo Širdį!

 

AUKŠTESNIŲJŲ ŠVENTIMŲ DVASININKO MALDA, PRAŠANT SKAISTYBĖS IŠSAUGOJIMO

 

Dómine Iesu Christe, sponse ánimæ meæ, delíciæ cordis mei, immo cor meum et ánima mea, ante conspéctum tuum génibus me provólvo, ac máximo ánimi ardóre te oro atque obtéstor, ut mihi des serváre fidem a me tibi sollémniter datam in receptióne subdiaconátus. Ideo, o dulcíssime Iesu, ábnegem omnem impietátem, sim semper aliénus a carnálibus desidériis et terrénis concupiscéntiis, quæ mílitant advérsus ánimam, et castitátem te adiuvánte intemeráte servem.

O sanctíssima et immaculáta María, Virgo vírginum et Mater nostra amantíssima, munda in dies cor meum et ánimam meam, ímpetra mihi timórem Dómini et singulárem mei diffidéntiam.

Sancte Ioseph, custos virginitátis Maríæ, custódi ánimam meam ab omni peccáto.

 

Omnes sanctæ Vírgines, divínum Agnum quocúmque sequéntes, estóte mei peccatóris semper sollícitæ, ne cogitatióne, verbo aut ópere delínquam et a castíssimo Corde Iesu unquam discédam. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, mano sielos Sužadėtini, mano širdies malonume, pati mano širdie ir mano siela! Puolu ant kelių Tavo akivaizdoje ir su didžiausiu sielos karščiu Tave prašau bei maldauju: leisk man išsaugoti priimant subdiakono šventimus Tau iškilmingai duotą priesaiką. Todėl, o gerasis Jėzau, aš noriu atsižadėti bet kokio nedorumo, būti visiškai tolimas kūniškiems troškimams ir žemiškiems geiduliams, kovojantiems prieš sielą, ir Tau padedant išlaikyti nepažeistą skaistybę.

O Švenčiausioji ir nekaltoji Marija, mergelių Mergele ir mylimiausia mūsų Motina, kasdien vis labiau apvalyk mano širdį ir mano sielą, įdiek man Viešpaties baimę ir visišką nepasitikėjimą savimi.

Šventasis Juozapai, Marijos mergystės saugotojau, sergėk mano sielą nuo bet kokios nuodėmės.

Visos šventosios Mergelės, visur sekančios paskui dieviškąjį Avinėlį, visuomet globokite mane, nusidėjėlį, kad nei mintimi, nei žodžiu ar darbu nenusidėčiau ir niekados nepasitraukčiau nuo tyriausiosios Jėzaus Širdies. Amen.

 

STALO PALAIMINIMAS

 

Prieš pietus

 

Kunigas, laiminantis valgius taria:

Benedícite.

Palaiminkite.

Visi atsako:

Benedícite.

Palaiminkite.

 

Kunigas pradeda eilutę:

Oculi ómnium, (visi kartu tęsia:) in te sperant, Dómine, et tu das escam illórum in témpore opportúno. Aperis tu manum tuam, et imples omne ánimal benedictióne.

V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen.

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Pater noster (tyliai iki)

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

Visų akys (visi kartu tęsia:) pasitiki Tavimi, Viešpatie. Tu duodi kiekvienam maisto tinkamu laiku. Tu atveri savo ranką ir pripildai kiekvieną sielą palaima.

V. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Tėve mūsų... (tyliai iki)

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

 

Kunigas laimina valgius:

Orémus. Bé+nedic, Dómine, nos et hæc tua dona, quæ de tua largitáte sumus sumptúri. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Pa+laimink, Viešpatie, mus ir šias Tavo dovanas, kurias iš Tavo dosnumo esame gavę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Tuomet lektorius prašo:

Iube, domne, benedícere.

Teikis, pone, palaiminti.

 

Kunigas:

Mensæ cæléstis partícipes fáciat nos Rex ætérnæ glóriæ. R. Amen.

Tegul amžinosios garbės Karalius padaro mus dangaus stalo svečiais. R. Amen.

 

Po pietų

Baigęs skaityti, lektorius taria:

 

Tu autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.

O Tu, Viešpatie, pasigailėk mūsų. R. Dėkojame Dievui.

Visi pakyla nuo stalo. Kunigas taria:

Confiteántur tibi, Dómine, ómnia ópera tua. R. Et sancti tui benedícant tibi.

V. Glória Patri... R. Sicut erat...

Tave, Viešpatie, išpažįsta visi Tavo darbai. R. Ir Tavo šventieji giria Tave.

V. Garbė Dievui Tėvui... R. Kaip buvo...

 

Tuomet kunigas kalba:

Agimus tibi grátias, omnípotens Deus, pro univérsis benefíciis tuis: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Dėkojame Tau, visagalis Dieve, už visas Tavo geradarybes. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

 

Tada pakaitomis recituojama 50 psalmė Miserere arba 116 psalmė:

Laudáte Dóminum, omnes gentes, * laudáte eum, omnes pópuli.

Quóniam confirmáta est super nos misericórdia eius, * et véritas Dómini manet in ætérnum.

Glória Patri... Sicut erat...

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Pater noster (tyliai iki)

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

V. Dispérsit, dedit paupéribus. R. Iustítia eius manet in sǽculum sǽculi.

V. Benedícam Dóminum in omni témpore. R. Semper laus eius in ore meo.

V. In Dómino laudábitur ánima mea. R. Audiant mansuéti, et læténtur.

V. Magnificáte Dóminum mecum. R. Et exaltémus nomen eius in idípsum.

V. Sit nomen Dómini benedíctum. R. Ex hoc nunc et usque in sǽculum.

Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, * šlovinkite jį, visos šalys.

Nes tikrai mums duotas jo gailestingumas, * ir Viešpaties teisumas liks per amžius.

 

Garbė Dievui Tėvui...

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Tėve mūsų... (tyliai iki)

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

V. Išdalino ir davė vargšams. R. Jo teisingumas lieka per amžių amžius.

V. Garbinsiu Viešpatį kiekvienu laiku. R. Jo šlovinimas visuomet mano lūpose.

V. Viešpatį šlovina mano siela. R. Tegirdi romieji ir tesidžiaugia.

V. Šlovinkite Viešpatį su manimi. R. Aukštinkime jo vardą ir jį patį.

V. Tebus pagarbintas Viešpaties vardas. R. Nuo dabar ir per amžius.

 

Tuomet kunigas kalba:

Retribúere dignáre, Dómine, ómnibus, nobis bona faciéntibus propter nomen tuum, vitam ætérnam. R. Amen.

V. Benedicámus Dómino. R. Deo grátias.

V. Fidélium ánimæ per misericórdiam Dei requiéscant in pace. R. Amen.

Teikis duoti, Viešpatie, visiems, kurie daro mums gera dėl Tavo vardo, amžinąjį gyvenimą. R. Amen.

V. Garbinkime Viešpatį. R. Dėkojame Dievui.

V. Tikinčiųjų vėlės Dievo gailestingumu tegul ilsisi ramybėje. R. Amen.

 

Tyliai kalbamas Pater noster... Po to kunigas taria:

V. Deus det nobis suam pacem. R. Amen.

V. Dievas teduoda mums savo ramybę. R. Amen.

 

Prieš vakarienę

Kunigas, laiminantis valgius taria:

 

Benedícite.

Palaiminkite.

Visi atsako:

Benedícite.

Palaiminkite.

 

Kunigas pradeda eilutę:

Edent páuperes, (visi tęsia:) et saturabúntur, et laudábunt Dóminum qui requírunt eum: vident corda eórum in sǽculum sǽculi.

V. Glória Patri... R. Sicut erat...

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Pater noster (tyliai iki)

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo.

Valgo vargšai (visi tęsia:) ir pasisotina, ir šlovina Viešpatį tie, kurie jo ieško. Jų širdys gyvens per amžių amžius.

V. Garbė Dievui Tėvui... R. Kaip buvo...

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.

Tėve mūsų... (tyliai iki)

V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelbėk mus nuo pikto.

 

Kunigas laimina valgius:

Orémus. Béne+dic, Dómine, nos et hæc tua dona, quæ de tua largitáte sumus sumptúri. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Pa+laimink, Viešpatie, mus ir šias Tavo dovanas, kurias iš Tavo dosnumo esame gavę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

 

Tuomet lektorius prašo:

Iube, domne, benedícere.

Teikis, pone, palaiminti.

 

Kunigas:

Ad cenam vitæ ætérnæ perdúcat nos Rex ætérnæ glóriæ. R. Amen.

Į amžinojo gyvenimo vakarienę tenuveda mus amžinosios garbės Karalius. R. Amen.

 

Po vakarienės

Baigęs skaityti, lektorius taria:

 

Tu autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.

O Tu, Viešpatie, pasigailėk mūsų. R. Dėkojame Dievui.

Visi pakyla nuo stalo. Kunigas taria:

Memóriam fecit mirabílium suórum miséricors et miserátor Dóminus. R. Escam dedit timéntibus se.

V. Glória Patri... R. Sicut erat...

Benedíctus Deus in donis suis, et sanctus in ómnibus opéribus suis: Qui vivit et regnat in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Teprisimena savo nuostabius darbus gailestingasis ir pasigailintis Viešpats. R. Tegul duoda peno tiems, kurie jo bijo.

V. Garbė Dievui Tėvui... R. Kaip buvo...

Pagirtas Dievas savo dovanose, šventas visuose savo darbuose. Jis gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. R. Amen.

 

Tuomet pakaitomis recituojama 116 psalmė, kalbamos eilutės ir malda, kaip po pietų.

 

Kintamos dalys, kurias galima kalbėti kai kuriomis dienomis:

I. Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių išvakarių pietų

Prieš pietus ir vakarienę:

 

 

 

Viskas kaip įprasta, tik eilutė pradžioje:

V. Verbum caro factum est, allelúia. R. Et habitávit in nobis, allelúia.

V. Žodis tapo kūnu, aleliuja. R. Ir gyveno tarp mūsų, aleliuja.

Po pietų ir vakarienės:

V. Notum fecit Dóminus, allelúia. R. Salutáre suum, allelúia.

V. Parodė Viešpats, aleliuja. R. Savo išganymą, aleliuja.

 

97 psalmė Cantate Domino arba 116 psalmė.

 

II. Trijų Karalių šventėje

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Viskas kaip įprasta, tik eilutė pradžioje:

V. Reges Tharsis et ínsulæ múnera ófferent, allelúia. R. Reges Arábum et Saba dona addúcent, allelúia.

V. Tarso ir salų karaliai moka duoklę, aleliuja. R. Arabijos ir Sabos karaliai atneša dovanas, aleliuja.

Po pietų ir vakarienės:

V. Omnes de Saba vénient, allelúia. R. Aurum et thus deferéntes, allelúia.

V. Visi keliauja iš Sabos, aleliuja. R. Nešdami auksą ir smilkalus, aleliuja.

 

71 psalmė Deus, iudicium arba 116 psalmė.

 

III. Didįjį ketvirtadienį

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Kunigas be įžangos pradeda:

Christus (visi tęsia:) factus est pro nobis obédiens usque ad mortem.

Tyliai: Pater noster...

Réspice, quǽsumus, Dómine, super hanc famíliam tuam, pro qua Dóminus noster Iesus Christus non dubitávit mánibus tradi nocéntium, et crucis subíre torméntum.

Tyliai užbaigiama: Qui tecum vivit et regnat in sǽcula sæculórum. Amen.

Kristus (visi tęsia:) tapo už mus klusnus iki mirties.

Tyliai: Tėve mūsų...

Viešpatie, meldžiame Tave, pažvelk į šią savo šeimą, už kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus nedvejodamas pasidavė į nusikaltėlių rankas ir pakėlė kryžiaus kančią.

Tyliai užbaigiama: Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.

Tada kunigas tyliai palaimina valgius ir visi sėdasi.

Po pietų ir vakarienės:

Kunigas be įžangos pradeda:

Christus (visi tęsia:) factus est pro nobis obédiens usque ad mortem.

Kristus (visi tęsia:) tapo už mus klusnus iki mirties.

 

Po to pakaitomis recituojama 50 psalmė Miserere, jos gale nekalbama Gloria Patri...

Tuomet tyliai kalbamas Pater noster... ir kunigas kalba maldą Respice, kaip prieš valgį.

 

IV. Didįjį penktadienį

Meldžiamasi kaip D. ketvirtadienį, tik kalbama ši eilutė:

 

Christus (visi tęsia:) factus est pro nobis obédiens usque ad mortem, mortem autem Crucis.

Kristus (visi tęsia:) tapo už mus klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.

V. Didįjį šeštadienį

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Kunigas be įžangos pradeda:

Príncipes sacerdótum (visi tęsia:) et pharisǽi muniérunt sepúlcrum, signántes lápidem, cum custódibus.

Tyliai: Pater noster...

Concéde, quǽsumus, omnípotens Deus: ut, qui Fílii tui resurrectiónem devóta exspectatióne prævenímus; eiúsdem resurrectiónis glóriam consequámur.

Tyliai užbaigiama: Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Aukštieji kunigai (visi tęsia:) ir fariziejai ėmė saugoti kapą, užantspaudavę akmenį ir pastatę sargybą.

Tyliai: Tėve mūsų...

Suteik, prašome, visagali Dieve, kad mes, kurie pamaldžiai tikėdamiesi laukiame Tavo Sūnaus prisikėlimo, pasiektume ir jo prisikėlimo garbę.

Tyliai užbaigiama: Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Tada kunigas tyliai palaimina valgius ir visi sėdasi.

Po pietų ir vakarienės:

Kalbama eilutė Principes sacerdotum. Po to pakaitomis recituojama 50 psalmė Miserere, jos gale nekalbama Gloria Patri...

Tuomet tyliai kalbamas Pater noster... ir kunigas kalba maldą Concede, kaip prieš valgį.

 

VI. Per Velykas ir Velykų oktavą

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Viskas kaip įprasta, tik eilutė pradžioje:

V. Hæc dies, quam fecit Dóminus, allelúia. R. Exsultémus, et lætémur in ea, allelúia.

V. Štai diena, kurią padarė Viešpats, aleliuja. R. Džiūgaukim ir džiaukimės, aleliuja.

Po pietų ir vakarienės:

Eilutė Haec dies..., 117 psalmė Confitemini Domino arba 116 psalmė.

 

VII. Nuo Šeštinių iki vakarienės prieš Sekminių vigiliją

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Viskas kaip įprasta, tik eilutė pradžioje:

V. Ascéndit Deus in iubilatióne, allelúia. R. Et Dóminus in voce tubæ, allelúia.

V. Pakyla Dievas su džiaugsmu, aleliuja. R. Viešpats su trimito gaudesiu, aleliuja.

Po pietų ir vakarienės:

V. Ascéndens Christus in altum, allelúia. R. Captívam duxit captivitátem, allelúia.

V. Kristus, pakilęs į aukštį, aleliuja. R. Nusivedė sugautus belaisvius, aleliuja.

 

46 psalmė Omnes gentes arba 116 psalmė.

 

VIII. Nuo Sekminių vigilijos iki kito šeštadienio pietų

Prieš pietus ir vakarienę:

 

Viskas kaip įprasta, tik eilutė pradžioje:

V. Spíritus Dómini replévit orbem terrárum, allelúia. R. Et hoc, quod cóntinet ómnia, sciéntiam habet vocis, allelúia.

V. Viešpaties Dvasia pripildė pasaulį, aleliuja. R. Ir Ta, kurioje visa yra, žino žodžių reikšmę, aleliuja.

Po pietų ir vakarienės:

V. Repléti sunt omnes Spíritu Sancto, allelúia. R. Et cœpérunt loqui, allelúia.

V. Visi prisipildė Šventosios Dvasios, aleliuja. R. Ir ėmė kalbėti, aleliuja.

 

47 psalmė Magnus Dominus arba 116 psalmė.

 

KUNIGŲ MALDA UŽ JŲ LUOMO PAŠVENTINIMĄ (Pop. Pijus XII)

 

Dómine Iesu, Póntifex ætérne, Pastor bone, fons vitæ, qui nos, nullis nostris suffragántibus méritis, ex peculiári Sacratíssimi Cordis tui múnere in sacerdótum tuórum órdinem aggregásti, ad illa implénda vota, quæ grátia tua méntibus nostris aspírat, auxiliántis misericórdiæ tuae nobis larga dona concéde. Tu qui pro nobis sanctificásti teípsum, ut simus et ipsi sancti in veritáte, fac, ut a via, quæ tu es, numquam digrediéntes, in doctrína tua sollértes, in exsequéndis legis tuæ præcéptis fidéles, suavíssimi Cordis tui imáginem in nostros mores referámus, et in te et per te in ómnibus rebus Patri placeámus cælésti.

 

Respléndeat in nobis cum prudéntia omnis forma iustítiæ, et castæ temperántiæ moderatióni fortitúdinis robur adiungátur. Péctori nostro sincéra fides insídeat, immortálium bonórum spes solácii rorem infúndat; ibíque cæléstis ignis flamméscat, quem Cor tuum fornax ardens caritátis accéndat. Fac ut in verbis tuis, in quibus ætérna sapiéntia refúlget, iugis meditátio nostra versétur, et unde ipsi páscimur, oves gregis tui, curam nostram, pascámus. Qui Evangélio tuo adversántur, unitátis nostræ vereántur compáginem, neque ullo modo in nobis quidquam deprehéndant, quod Ecclésiæ tuæ, Matri nostræ, expérti rugæ et máculæ, impútent. Fac dénique ut non nostras utilitátes, sed tuam glóriam sectántes, usque ad extrémum hálitum in offício nostro, rectæ voluntátis consciéntia pura, perstémus; et cum corpus nostrum moriétur, te, quem in terris habémus ductórem et cómitem, in Sanctórum splendóribus ætérnum prǽmium sortiámur. Qui vivis et regnas cum Deo Patre in unitáte Spíritus Sancti per ómnia sǽcula. Amen.

Viešpatie Jėzau, amžinasis Aukščiausiasis Kunige, Tu mus, negalinčius pasiremti jokiais nuopelnais, dėl ypatingos Tavo Švenčiausiosios Širdies dovanos priskyrei savo kunigų luomui. Kad įvykdytume tuos įžadus, kuriuos į mūsų sielas įkvėpė Tavo malonė, suteik mums gausių Tavo padedančio gailestingumo dovanų. Tu, kuris dėl mūsų pašventinai save, jog ir mes būtume šventi tiesoje, padaryk, kad niekuomet nenukryptume nuo kelio, kuriuo esi Tu, laikytumės Tavo mokymo, būtume ištikimi Tavo įstatymo ir įsakymų vykdytojai, kad savo elgesiu rodytume Tavo meilingosios Širdies paveikslą ir Tavyje bei per Tave visuose dalykuose patiktume dangiškajam Tėvui.

Tešviečia mumyse išmintis ir visoks teisingumas, tvirtumas ir stiprybė tegul dera su skaistumu ir saikingumu. Mūsų krūtinėse tegyvena nuoširdus tikėjimas, savo paguodos rasą tegul beria nemirtingųjų gėrybių viltis. Tegul ten liepsnoja dangiška ugnis, kuri dega kaitriame meilės žaizdre – Tavo Širdyje. Padaryk, kad mūsų mintys nuolat suktųsi apie Tavo žodžius, kuriuose švyti amžinoji išmintis, kad ten, kur patys ganomės, ganytume ir mums patikėtas Tavo kaimenės avis. Tavo Evangelijos priešininkai tebijo mūsų vienybės ryšių ir mumyse teneranda nieko, ką galėtų laikyti Tavo Bažnyčios, mūsų Motinos, raukšle ar dėme. Todėl padaryk, kad ieškodami ne savo naudos, bet Tavo garbės, iki paskutinio atodūsio pasiliktume mūsų tarnyboje, būdami tiesios valios ir grynos sąžinės, kad kai mūsų kūnas mirs, Tave, kuris esi mūsų vadas ir palydovas žemėje, gautume šventųjų šviesoje kaip amžiną atlygį. Tu su Dievu Tėvu Šventosios Dvasios vienybėje gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

 

KUNIGŲ PASIAUKOJIMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI

 

Dómine Iesu, Redémptor noster amantíssime et Sacérdos in ætérnum, nos súpplices tuos, quos appelláre amícos et sacerdótii tui partícipes fácere dignátus es, propítius réspice. Tui sumus; tui perpétuo esse vólumus: ídeo sacratíssimo Cordi tuo, quod tamquam únicum salútis perfúgium laboránti humáno géneri ostendísti, dedicámus nos hódie totos et addícimus.

 

Tu qui sacerdótibus, Cordis tui cultóribus, úberes divíni ministérii fructus promisísti, fac nos, quǽsumus, idóneos in vínea tua operários, vere húmiles et mites, spíritu devotiónis et patiéntiæ plenos, ita flagrántes amóre tui, ut eúndem caritátis ignem in ánimis fidélium excitáre et fovére non cessémus. Nostra ígitur corda incéndio tui Cordis ínnova, ut iam nihil áliud studeámus, quam tuam promovére glóriam et ánimas tibi lucrári, quas pretióso Sánguine redemísti.

Miserére, Pastor bone, præsértim sacerdótum, fratrum nostrórum, si qui, ambulántes in vanitáte sensus sui, te et diléctam Sponsam tuam, Ecclésiam, lacrimábili defectióne contristárunt. Concéde nobis ad tuum compléxum eos redúcere, aut certe ipsóram expiáre delícta, resarcíre damna, et dolórem, quo te affíciunt, amóris nostri consolatióne minúere. Sine, dénique, te quisque nostram exóret his Augustíni verbis: O dulcis Iesu, vivas Tu in me, et concaléscat in spíritu meo vivus carbo amoris tui, et excréscat in ignem perféctum; árdeat iúgiter in ara cordis mei, férveat in medúllis meis, flagret in abscónditis ánimæ meæ; in die consummatiónis meæ consummátus invéniar apud te, qui cum Patre et Spíritu Sancto vivis et regnas Deus in sǽcula sæculórum. Amen.

Viešpatie Jėzau, mūsų mylimasis Atpirkėjau ir Kunige per amžius, meilingai pažvelk į mus, Tave maldaujančius, kuriuos teikeisi pavadinti savo draugais ir padaryti savo kunigystės dalininkais. Mes esame Tavo ir norime amžinai Tavo būti, todėl šiandien visiškai pašvenčiame ir paaukojame save Tavo Švenčiausiajai Širdžiai, kurią parodei kaip vienintelį išganymo prieglobstį vargstančiai žmonių giminei.

Tu savo Širdies garbintojams pažadėjai gausių dieviškos tarnystės vaisių, todėl padaryk mus, meldžiame, naudingais Tavo vynuogyno darbininkais, tikrai nuolankiais ir švelniais, pilnaius pamaldumo dvasios ir kantrybės, taip liepsnojančiais Tavo meile, kad nesiliautume Tą meilės ugnį kurstyti ir skatinti tikinčiųjų sielose. Todėl atnaujink mūsų širdis Tavosios Širdies kaitra, kad nebesiektume nieko kito, tik didinti Tavo garbę ir pelnyti Tau sielų, kurias atpirkai Brangiausiuoju Krauju.

Pasigailėk, gerasis Ganytojau, ypač kunigų, mūsų brolių, jei kas nors iš jų, nuklydę dėl savo tuščių jausmų, apverktinu aplaidumu nuliūdino Tave ir mylimąją Tavo Sužadėtinę Bažnyčią. Leisk mums juos vėl parvesti į Tavo glėbį ar bent atlyginti jų nusikaltimus, atitaisyti žalą ir mūsų paguoda sumažinti skausmą, kuriuo jie Tave žeidžia. Galiausiai leisk mums melsti Tave šiais Augustino žodžiais: „O saldusis Jėzau, gyvenk manyje! Tegul mano dvasioje dega karšta Tavo meilės žarija. Tegul ji tampa tobula ugnimi, visuomet liepsnoja ant mano širdies altoriaus, rusena mano giliausiame viduje, žaižaruoja mano sielos slaptumoje. Mano sudegimo dieną rask mane atbaigtą pas Tave, kuris būdamas Dievas su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.“

 

KUNIGO MALDA Į ŠV. APAŠTALĄ JONĄ

 

Congaudémus tibi, beáte Ioánnes, qui, privilégio amóris præcípui, céteris discípulis áltius honorátus es a Christo Iesu: dignus hábitus, qui supra pectus eius in cœna recúmberes, et cui Matrem ipse suam moritúrus commendáret. Scimus, id te meruísse propter speciálem prærogatívam castitátis; quia virgo eléctus a Dómino, virgo in ævum permansísti. Ita, quum fluénta Evangélii de ipso domínici péctoris fonte potásses, ubérius et sublímius áliis de Christi divinitáte locútus es; qumque de ipso divíni Cordis incéndio amóris flammam concepísses, non mirámur te unum discípulum Iesu patiénti adhæsísse indivíduum cómitem, ac deínceps tália scripsísse, ut mérito appellátus sis caritátis Apóstolus. Decet enímvero nos, qui, divínæ bonitátis múnere, minístri Christi sumus et dispensatóres mysteriórum Dei, intuéri te, tamquam propósitum nobis ad imitándum exémplar: decet autem te, quod súpplices quǽsumus, nobis apud Iesum et Maríam adésse patrónum próprium et peculiárem. Fac ígitur, ut digne ambulémus vocatióne, qua vocáti sumus; præsértim, ut ea, qua par est, mentis et córporis puritáte, sacerdotália obeámus múnia; incénsi stúdio divínæ glóriæ, íntimam familiaritátem sacratíssimi Cordis Iesu consequámur, et Vírginem sanctíssimam, datam de Cruce nobis ómnibus post te Matrem, perstudiósæ pietátis offíciis, quemádmodum Tu fecísti, recreémus. Dénique præsta, ut post mortálem vitam inter senióres numerémur, quos vidísti amíctos vestiméntis albis sédere circa thronum Agni immaculáti, qui dignus est accípere honórem, benedictiónem et glóriam in sǽcula sæculórum. Amen.

Mes džiaugiamės kartu su tavimi, šventasis Jonai, kuris dėl ypatingos meilės privilegijos buvai Kristaus Jėzaus labiau pagerbtas nei kiti mokiniai – tu buvai vertas glaustis prie jo krūtinės per vakarienę, tau jis mirdamas patikėjo savo Motiną. Žinome, jog tai pelnei dėl ypatingos skaistumo dovanos – buvai nekaltas, kai tave išsirinko Viešpats, pasilikai nekaltas ir per amžius. Tu Evangelijos sroves gėrei tiesiai iš Viešpaties krūtinės šaltinio, todėl daugiau ir prakilniau už kitus kalbėjai apie Kristaus dievystę. Tu gavai meilės ugnį iš paties dieviškosios Širdies židinio, todėl nesistebime, kad buvai vienintelis, kuris neatsitraukdamas sekei kenčiantį Jėzų ir vėliau taip rašei, jog vertai esi vadinamas meilės apaštalu. Todėl mums, kurie iš dieviškojo gerumo malonės esame Kristaus tarnai ir Dievo paslapčių teikėjai, dera žvelgti į tave – sektiną pavyzdį. O tu esi labiausiai tinkamas būti mūsų ypatingu bei savu globėju pas Jėzų ir Mariją – to nuolankiai ir meldžiame. Tad padaryk, kad vertai vykdytume pašaukimą, kurį gavome, ypač kad kunigiškas pareigas eitume su reikiamu sielos ir kūno tyrumu, kad uždegti dieviškos garbės uolumo, pasiektume glaudžią vienybę su Švenčiausiąja Jėzaus Širdimi, kad Švenčiausiąją Mergelę, nuo kryžiaus mums visiems po tavęs duotą Motina, garbintume kuo uoliausiu tarnavimu, kaip esi daręs tu. Galiausiai suteik, kad po mirtingojo gyvenimo būtume priskaityti prie vyresniųjų, kuriuos regėjai apsirengusius baltais rūbais ir sėdinčius aplink nekaltojo Avinėlio sostą. Jis yra vertas priimti gyrių, pagarbą ir šlovę per amžių amžius. Amen.

 

KUNIGO MALDA JO ŠVENTIMŲ METINĖSE

 

Amabilíssime Iesu, hódie, anniversário die, ex quo, miséria mea non obstánte, ex impúlsu bonitátis tuæ me ad sacerdotálem dignitátem evéhere dignátus es, meque minístrum tuum réddere ac núntium dispensatorémque sublímium sapiéntiæ et grátiæ mysteriórum tuórum, meus ánimus tum iucunditáte, amóre gratáque memória erga te affícitur ob accéptum singuláre benefícium, tum étiam mœstítia ac dolóre afflígitur, quandóquidem non débita ratióne, non débito modo huic múneri respóndi. Menti meæ, prætérita respiciénti témpora, lux refúlgens, sed obumbráta ténebris, occúrrit; Tu vero, o Iesu, tam in luce tua, quam in ténebris meis ob misericórdiam tuam enítes, meóque ex péctore glóriæ hymnus exsúltans deprómitur.

O Dómine, dum indignitátem meam humíliter agnósco ac deplóro, perénne infinítæ bonitátis tuæ auxílium eníxe déprecor, qua adiútus vitam meam ad sublíme munus mihi commíssum conformáre queam, qua illuminátus uberióres cotídie fructus Redemptiónis tuæ homínibus impertíre possim, qua dénique roborátus hoc mortále iter digne pérsequi váleam, usque dum postrémus dies elucéscat, quo, terréna peregrinatióne perácta, fatigátum caput in sinum tuum reclínem, tuáque luce ac pace iúgiter pérfruar.

Sanctíssima Virgo, quæ in Calvária iuxta Crucem per diléctum discípulum Ioánnem sacerdótes omnes in matérnam tutélam tuam excepísti, deprecáre pro me.

Mylimiausiasis Jėzau, šiandien, metinėse tos dienos, kai nepaisant mano menkystės, paskatintas savo gerumo, teikeisi pakelti mane į kunigišką garbę, padaryti mane savo tarnu, Tavo kilnios išminties ir malonės paslapčių skelbėju bei dalintoju, mano siela prisipildė malonumo, meilės Tau ir dėkingų prisiminimų dėl tos ypatingos dovanos. Taip pat ji ištikta liūdesio ir skausmo, nes dažnai blogu nusiteikimu ir netinkamu būdu atsiliepiau į šią dovaną. Mano protui, žvelgiančiam į praėjusias dienas, pasirodo ryški šviesa, bet aptemdyta tamsybių – juk Tu, o Jėzau, dėl savo gailestingumo švieti man tiek Tavo šviesoje, tiek mano tamsybėse, todėl iš mano krūtinės veržiasi džiugus garbės himnas.

 

O Viešpatie, aš nuolankiai pripažįstu ir apverkiu mano nevertumą bei nusižeminęs meldžiu nuolatinės Tavo begalinio gerumo pagalbos – jos padedamas noriu sutaikyti savo gyvenimą su man pavestomis kilniomis pareigomis, jos apšviestas galėsiu kasdien vis gausiau teikti žmonėms Tavojo Atpirkimo vaisius, jos sustiprintas pajėgsiu vertai nueiti tuo mirtingumo keliu, kol išauš paskutinioji diena, kai baigęs žemišką kelionę galėsiu paguldyti savo nuvargusią galvą į Tavo glėbį ir amžinai mėgautis Tavo šviesa bei ramybe.

 

Švenčiausioji Mergele, Tu Kalvarijoje šalia kryžiaus kartu su mylimuoju mokiniu Jonu priėmei visus kunigus į savo motinišką globą – melski už mane!