02. Švč. Trejybei

2007 04 30

MALDA ŠVČ. TREJYBEI (Omnipotentia)

 

Omnipoténtia Patris, ádiuva fragilitátem meam et e profúndo miseríæ erípe me. Sapiéntia Fílii, dírige cogitatiónes, verba et actiónes meas omnes. Amor Spíritus Sancti, esto cunctárum ánimae meæ operatiónum princípium, quo iúgiter sint divíno beneplácito confórmes. Amen.

Tėvo visagalybe, padėk mano trapumui ir išgelbėk mane iš vargo gelmės. Sūnaus išmintie, valdyk visas mano mintis, žodžius ir darbus. Šventosios Dvasios meile, būk visų mano sielos veiksmų pradžia, kad jie visuomet atitiktų Dievo valią. Amen.

 

ŠV. ŠVČ. TREJYBĖS ELZBIETOS (†1906) MALDA

 

O mano Dieve, Trejybe, kurią aš garbinu, padėk man visai save pamiršti, kad gyvenčiau Tavyje ramiai ir taikiai, lyg mano siela jau gyventų amžinybėje. Niekas tenedrįsta trukdyti mano rimties, tegul niekas neįstengia manęs atitraukti nuo Tavęs, o mano Nesikeičiantis! Kiekviena minutė tegul mane dar toliau veda į Tavosios paslapties gelmes.

Padovanok taiką mano sielai, paversk ją savo dangumi, Tavo mėgstamu būstu ir Tavosios ramybės vieta. Neleisk joje niekad Tavęs palikti vieno, duok, kad būčiau ten visa, budri savo tikėjime, paskendusi garbinime, visai pasidavusi Tavo kuriančiam veikimui.

Mano mylimas Kristau, nukryžiuotas iš meilės, norėčiau būti Tavo Širdies nuotaka, norėčiau apipilti Tave šlovinimais, norėčiau taip Tave pamilti, kad iš meilės mirčiau! Tačiau jaučiu savo silpnumą. Todėl prašau Tave: apvilk mane savimi, suvienyk mano sielą su kiekvienu Tavo sielos virpesiu, užtvindyk mane, užvaldyk mane, Tu pats stok į mano vietą, kad manasis gyvenimas tebūtų vien Tavo gyvenimo atspindys. Ateik į mane kaip garbintojas, sutaikytojas ir Atpirkėjas!

Amžinasis Žodi, manojo Dievo Žodi, noriu praleisti savo gyvenimą Tavęs beklausydama. Noriu būti visai atvira ir paklusni, kad visko iš Tavęs išmokčiau. Taipogi noriu, nepaisant visų naktų, visos tuštumos ir bejėgiškumo, į Tave nuolat kelti savo žvilgsnį ir pasilikti Tavo ryškioje šviesoje. Tu esi saulė, kuri mane traukia. Pritrauk mane taip, kad niekada nesiliaučiau suktis Tavo spindėjime.

O viską ryjanti Ugnie, meilės Dvasia, „nuženk ant manęs“, kad mano sieloje įvyktų lyg naujas amžinojo Žodžio įsikūnijimas. Norėčiau būti lyg kita jo žmogystė, kurioje jis galėtų atnaujinti visą savo paslaptį. Ir Tu, Tėve, pasilenk prie savo vargšo, menko kūrinio, „pridenk mane savo šešėliu“ ir regėk manyje vien tik jį, „Mylimąjį, kuriuo Tu gėriesi“.

O mano Trys, mano viskas, mano palaima, be galo Vienas, Neišmatuojamas, kuriame visai pasimetu, išduodu Tau save kaip grobį! Paskęsk visas manyje, kad aš visa Tavyje nugrimzčiau, laukdama, kol nukeliausiu ten, kur Tavo šviesoje regėsiu Tavo šlovės bedugnę.

 

PADĖKA ŠVČ. TREJYBEI

 

Švenčiausioji Trejybe, Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, mes puolame ant kelių prieš Tavo dievišką didybę ir nuolankiai meldžiame mūsų nuodėmių atleidimo.

I. Mes garbiname Tave, visagalis Tėve, ir dėkojame Tau iš visos širdies, kad padovanojai mums Išganytoją – Tavo dieviškąjį Sūnų Jėzų. Švenčiausiame altoriaus Sakramente jis nori su mumis pasilikti iki laikų pabaigos. Šioje tikėjimo ir meilės paslaptyje jis rodo, koks be galo nuostabus yra jo Širdies atsidavimas.

Garbė Dievui Tėvui...

II. Jėzau, dieviškasis Žodi, mylimasis mūsų Atpirkėjau, mes garbiname Tave ir dėkojame Tau iš visos širdies, kad Tu prisiėmei žmogaus prigimtį, kad dėl mūsų išganymo ant kryžiaus tapai Kunigu ir aukos Avinėliu. Dėl besaikės savo garbingiausios Širdies meilės Tu kiekvieną akimirką atnaujini šią auką ant mūsų altorių. Aukščiausiasis Kunige, dieviškasis aukos Avinėli, duok, kad mes brangintume Tavo šventąją Auką Švenčiausiajame altoriaus Sakramente ir garbintume ją kartu su Švenčiausiąja Mergele Marija, vienybėje su visa Tavo Bažnyčia – triumfuojančia, kenčiančia ir kovojančia. Mes visiškai pasiaukojame Tau. Dėl savo begalinio gerumo ir gailestingumo priimk mūsų auką, suvienyk ją su savąja auka ir laimink mus!

Garbė Dievui Tėvui...

III. Mes garbiname Tave, Dieve Šventoji Dvasia, Guodėja, ir dėkojame Tau iš visos širdies, kad Tu dėl mūsų išganymo, iš didelės meilės mums įvykdei žodžiais nenusakomą malonės stebuklą – dieviškojo Žodžio Įsikūnijimą. Švenčiausiame altoriaus Sakramente šis stebuklas nuolat pasikartoja dar nuostabesniu būdu. Dėl šio didžio ir šlovingo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies meilės darbo suteik mums ir visiems nusidėjėliams savo malonės! Išliek savo dieviškas dovanas virš mūsų ir visų atpirktų sielų, ypač virš regimosios Bažnyčios galvos – Šventojo Tėvo Romoje, virš visų kardinolų, vyskupų ir ganytojų, virš kunigų ir visų šventovės tarnų. Amen.

Garbė Dievui Tėvui...

 

TRISAGIUM ANGELICUM

 

Angelų giesmė „Šventas, Šventas, Šventas“ (graikiškai trishagion, triskart šventas) yra žymiausias Švč. Trejybės pagarbinimas (Iz 6, 3; Apr 4, 8), jis giedamas prieš Mišių Kanoną („Sanctus“). „Trisagium Angelicum“ yra Švč. Trejybę ypač garbinančio trinitorių ordino malda.

 

Įžanga

 

+ In nómine Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti. Amen.

(Čia nykščiu daromas kryželis ant lūpų) V. Dómine, + lábia mea apéries. R. Et os meum annuntiábit laudem tuam.

Po to persižegnojama:

 

V. Deus in adiutórium meum inténde. R. Dómine, ad adiuvándum me festína.

V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen.

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

 

V. Viešpatie, + atverk mano lūpas. R. Ir mano burna skelbs Tavo šlovę.

 

V. Dieve, ateik manęs gelbėti. R. Viešpatie, skubėk man padėti.

V. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

 

Trisagium (tris kartus trijų šv. Asmenų garbei)

 

Sanctus Deus, Sanctus fortis, Sanctus immortális, miserére nobis.

Pater noster...

Šventas Dieve, Šventas galingasis, Šventas nemirtingasis, pasigailėk mūsų.

Tėve mūsų...

 

Pagarbinimas (devynis kartus)

 

V. Tibi laus, Tibi glória, Tibi gratiárum actio in sǽcula sempitérna, o Beáta Trínitas. R. Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus Deus exercítuum. Pleni sunt cæli et terra glória tua.

V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen.

V. Tau šlovė, Tau garbė, Tau padėka per visus amžius, o Švenčiausioji Trejybe. R. Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, kareivijų Dievas. Pilni dangūs ir žemė Tavo garbės.

V. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

 

Pabaiga

 

Te Deum Patrem ingénitum, te Fílium unigénitum, te Spíritum Sanctum Paráclitum, sanctam et indivíduam Trinitátem, toto corde et ore confitémur, laudámus, atque benedícimus: Tibi glória in sǽcula.

V. Benedicámus Patrem, et Fílium cum Sancto Spíritu. R. Laudémus et superexaltémus eum in sǽcula.

Orémus. Omnípotens sempitérne Deus, qui dedísti fámulis tuis in confessióne veræ fídei, ætérnæ Trinitátis glóriam agnóscere, et in poténtia maiestátis adoráre Unitátem: quǽsumus, ut eiúsdem fídei firmitáte, ab ómnibus semper muniámur advérsis. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

 

Líbera nos, salva nos, vivífica nos, o Beáta Trínitas!

Tave, negimusį Dievą Tėvą, Tave, viengimį Sūnų, Tave, Šventąją Dvasią Guodėją, šventą ir nepadalintą Trejybę, išpažįstame visa širdimi ir lūpomis, Tave šloviname ir giriame, Tau garbė per amžius.

V. Garbiname Tėvą ir Sūnų su Šventąja Dvasia. R. Jį šloviname ir labai aukštiname per amžius.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, Tu davei savo tarnams tikrojo tikėjimo išpažinime pažinti amžinosios Trejybės garbę ir jos didingoje galybėje pagarbinti Vienybę. Meldžiame, kad šio tikėjimo sustiprinti visuomet būtume apsaugoti nuo visų priešingumų. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Išvaduok mus, išgelbėk mus, atgaivink mus, o Švenčiausioji Trejybe!

 

ŠV. KOTRYNOS SIENIETĖS PADĖKA ŠVČ. TREJYBEI

 

O Déitas ætérna, o ætérna Trínitas, quæ per uniónem divínæ naturæ fecísti tantum valére prétium sánguinis unigéniti Fílii tui! Tu, Trínitas ætérna, es quoddam mare profúndum, in quo quanto plus quæro, plus invénio; et quanto plus invénio, plus quæro te. Tu quodámmodo instabíliter ánimam sátias; quóniam in abýsso tua ita sátias ánimam, quod semper remáneat esúriens atque famélica, te, Trínitas ætérna, peróptans desideránsque te vidére lumen in lúmine tuo.

Gustávi et vidi cum lúmine intelléctus, in lúmine tuo abýssum tuam, ætérna Trínitas, atque pulchritúdinem creatúræ tuæ: propter quod intuéndo meípsam in te, vidi me fore tuam imáginem: donánte vidélicet mihi te, Pater ætérne, de poténtia tua et de sapiéntia tua, quæ sapiéntia Unigénito tuo est appropriáta. Spíritus vero Sanctus, qui procédit a te Patre et Fílio tuo, dedit mihi voluntátem, per quam me facit aptam ad amándum.

Nam tu, Trínitas ætérna, factor es, et ego factúra: unde cognóvi, te illuminánte, in recreatióne quam me fecísti per sánguinem unigéniti Fílii tui, quod amóre captus est de pulchritúdine factúræ tuæ.

O abýssus, o Trínitas ætérna, o Déitas, o mare profúndum: et quid maius mihi dare póteras quam teípsum? Tu es ignis qui semper ardes et non consúmeris; tu es qui consúmis calóre tuo quemcúmque próprium amórem ánimæ. Tu es íterum ignis qui tollis omnem frigiditátem, et illúminas mentes lúmine tuo, quo lúmine fecísti me cognóscere veritátem tuam.

In huius lúminis spéculo cognósco te summum bonum, bonum super omne bonum, bonum felix, bonum incomprehensíbile, bonum inæstimábile, pulchritúdinem super omnem pulchritúdinem, sapiéntiam super omnem sapiéntiam: quia tu es ipsa sapiéntia, tu cibus angelórum qui igne caritátis te dedísti homínibus.

Tu vestiméntum coopériens nuditátem meam, pascis nos famélicos tua dulcédine, qua dulcis es absque ulla amaritúdine. O Trínitas ætérna!

O amžinoji Dievybe, o amžinoji Trejybe, kuri per sąjungą su dieviškąja prigimtimi suteikei tokią vertę Tavo viengimio Sūnaus Kraujui! Tu, amžinoji Trejybe, esi lyg gili jūra, kurioje kuo labiau ieškau, tuo daugiau randu, o kuo daugiau randu, tuo labiau Tavęs ieškau. Tu pasotini sielą, bet lyg trumpam: pamaitini sielą savojoje bedugnėje, bet ji visuomet lieka alkana ir išbadėjusi, siekianti Tavęs, amžinoji Trejybe, ir trokštanti Tave – šviesą regėti Tavojoje šviesoje.

Ragauju ir Tavo šviesoje bei savo proto šviesa regiu Tavo bedugnę, amžinoji Trejybe, ir Tavo kūrinių grožį. Regėdama save Tavyje, matau, kad esu Tavo atvaizdas, nes Tu, amžinasis Tėve, esi man davęs savosios galios ir išminties. Toji išmintis yra priskiriama Tavo Viengimiui. O Šventoji Dvasia, kylanti iš Tavęs, Tėve, ir Tavojo Sūnaus, davė man valią, kuria ji davė man galią mylėti.

 

Juk Tu, amžinoji Trejybe, esi kūrėja, o aš – kūrinys. Todėl, Tavo apšviesta, suvokiu, kuo mane padarei atkūrimo darbe, kuris atliktas Tavo viengimio Sūnaus Krauju. Jis yra įsimylėjęs Tavo kūrinio grožį.

O bedugne, o amžinoji Trejybe, o Dievybe, o giliausia jūra! Ką gi galėjai duoti man didesnio, nei save pačią? Tu – ugnis, kuri nuolat liepsnoji ir nesudegi. Tu degi tuo karščiu, kuris teikia meilę sielai. Tu esi ugnis, kuri išsklaido visokį šaltį ir apšviečia protus savo šviesa. Toji šviesa leido ir man pažinti Tavo tiesą.

 

Tos šviesos atspindyje pažįstu Tave, aukščiausias gėri, gėri virš visų gėrybių, vaisingas, neišsemiamas, neįkainojamas gėri, groži virš visokio grožio, išmintie virš visokios išminties. Juk Tu esi pati išmintis, Tu – angelų maistas, dėl liepsnojančios meilės save davęs žmonėms.

 

Tu – rūbas, uždengiantis mano nuogumą, Tu maitini mus, išbadėjusius, savo saldybe, nes esi saldi be jokio kartumo. O amžinoji Trejybe!

 

ŠV. PRANCIŠKAUS SALEZO PASIAUKOJIMAS ŠVČ. TREJYBEI

 

Aš pavedu ir paaukoju Dievui visa, kas yra manyje: savo atmintį ir savo veiksmus Dievui Tėvui, savo protą ir žodžius Dievui Sūnui, savo valią ir mintis Dievui Šventajai Dvasiai, savo širdį, kūną, liežuvį, visas savo jusles ir visus rūpesčius šventajai Jėzaus Kristaus žmogystei, „nes jis leidosi išduodamas į nedorėlių rankas ir iškentė kryžiaus kančias“ (Mišiolo malda „Respice“). Amen.