02. Šv. Mišių tvarka (Ordo Missæ)

2007 04 30

Įterptos Mišių Švč. Jėzaus Širdies garbei kintamosios dalys 

 

KATECHUMENŲ MIŠIOS

 
Mišių pradžia, laiptų maldos  

 

Kunigui įeinant, visi stovi.

Kunigas priklaupia ir, stovėdamas prie altoriaus laiptų, pakaitom su patarnautojais (ir tikinčiaisiais) kalba laiptų maldas. Visi klaupiasi.

+ In nómine Patris, et Fílii, et Spíritus Sancti. Amen.

Introíbo ad altáre Dei.

M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

+ Vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Įžengsiu prie Dievo altoriaus.

M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.

 

Psalmė 42, 1–5. (Praleidžiama gedulingose Mišiose ir savaitės dienų Mišiose nuo Kančios sekmadienio iki Didžiojo penktadienio imtinai). 

S. Iúdica me, Deus, et discérne causam meam de gente non sancta: ab hómine iníquo et dolóso érue me.

M. Quia tu es, Deus, fortitúdo mea: quare me reppulísti, et quare tristis incédo, dum afflígit me inimícus?

S. Emítte lucem tuam et veritátem tuam: ipsa me deduxérunt, et adduxérunt in montem sanctum tuum et in tabernácula tua.

M. Et introibo ad altare Dei: ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S. Confitébor tibi in cíthara, Deus, Deus meus: quare tristis es, ánima mea, et quare contúrbas me?

M. Spera in Deo, quóniam adhuc confitébor illi: salutáre vultus mei, et Deus meus.

S. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.

M. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen.

S. Introíbo ad altáre Dei.

M. Ad Deum, qui lætíficat iuventútem meam.

S. Teisk mane, Dieve, ir gink mano bylą nuo nešventos giminės; gelbėk mane nuo neteisaus ir klastingo žmogaus.

M. Nes Tu, Dieve, mano stiprybė; kam gi atstūmei mane, ir kodėl aš vaikščioju nuliūdęs, priešo prispaustas?

S. Siųsk savo šviesą ir savo tiesą; jos išves mane ir nuves į Tavo šventąjį kalną ir į Tavo padangtes.

M. Ir įžengsiu prie Dievo altoriaus; prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.

S. Aš garbinsiu Tave kanklėmis, Dieve, mano Dieve; mano siela, kodėl tu nuliūdus ir kam mane gąsdini?

M. Turėk viltį Dieve, nes dar Jį garbinsiu; Jis mano veido išgelbėjimas ir mano Dievas.

S. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.

M. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

S. Įžengsiu prie Dievo altoriaus.

M. Prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę.

 

Nuodėmių išpažinimas

V. + Adiutórium nostrum in nómine Dómini.

R. Qui fecit cælum et terram.

V. + Mūsų pagalba – Viešpaties vardas.

R. Jis padarė dangų ir žemę.

 
Kunigas, žemai pasilenkęs, kalba Confiteor. Jam baigus, patarnautojai (ir tikintieji) atsako:

R. Misereátur tui omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis tuis, perdúcat te ad vitam ætérnam. V. Amen.

R. Tepasigaili tavęs visagalis Dievas ir, atleidęs tavo nuodėmes, tenuveda tave į amžinąjį gyvenimą. V. Amen.

 

Patarnautojai (ir tikintieji) kalba:

R. Confíteor Deo omnipoténti, beátæ Maríæ semper Vírgini, beáto Michaéli Archángelo, beáto Ioánni Baptístæ, sanctis Apóstolis Petro et Paulo, ómnibus Sanctis et tibi, pater: quia peccávi nimis cogitatióne, verbo, et ópere: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mea culpa, mea culpa, mea máxima culpa. Ideo precor beátam Maríam semper Vírginem, beátum Michaélem Archángelum, beátum Ioánnem Baptístam, sanctos Apóstolos Petrum et Paulum, omnes Sanctos, et te, pater, oráre pro me ad Dóminum Deum nostrum.

 

V. Misereátur vestri omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis vestris, perdúcat vos ad vitam ætérnam. R. Amen.

V. + Indulgéntiam, absolutiónem et remissiónem peccatórum nostrórum tríbuat nobis omnípotens et miséricors Dóminus. R. Amen.

V. Deus, tu convérsus vivificábis nos.

R. Et plebs tua lætábitur in te.

V. Osténde nobis, Dómine, misericórdiam tuam.

R. Et salutáre tuum da nobis.

V. Dómine, exáudi oratiónem meam.

R. Et clamor meus ad te véniat.

V. Dóminus vobíscum.

R. Et cum spíritu tuo.

V. Orémus.

R. Prisipažįstu visagaliam Dievui, Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui, visiems šventiesiems ir tau, tėve, kad labai nusidėjau mintimi, žodžiu ir darbu: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mano kaltė, mano kaltė, mano didžiausia kaltė. Todėl prašau Švenčiausiąją visuomet Mergelę Mariją, šventąjį arkangelą Mykolą, šventąjį Joną Krikštytoją, šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių, visus šventuosius ir tave, tėve, melsti už mane Viešpatį, mūsų Dievą.

V. Tepasigaili jūsų visagalis Dievas ir, atleidęs jūsų nuodėmes, tenuveda jus į amžinąjį gyvenimą. R. Amen.

V. + Mūsų nuodėmių dovanojimą, išrišimą ir atleidimą tesuteikia mums visagalis ir gailestingasis Viešpats. R. Amen.

 

V. Dieve, Tu atsigręžęs mus atgaivinsi.

R. Ir tavo liaudis džiaugsis Tavyje.

V. Parodyk mums, Viešpatie, savo gailestingumą.

R. Ir suteik mums savo išganymą.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.

R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia. 

V. Viešpats su jumis.

R. Ir su tavo dvasia.

V. Melskimės.

 

Visi stoja, kunigas lipa prie altoriaus, kalbėdamas:

Aufer a nobis, quǽsumus, Dómine, iniquitátes nostras: ut ad Sancta sanctórum puris mereámur méntibus introíre. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Pašalink nuo mūsų, meldžiame, Viešpatie, mūsų nedorybes, kad būtume verti su tyromis sielomis įeiti į Šventų švenčiausiąją. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Bučiuodamas altorių, kuriame yra šventųjų relikvijos, kunigas kalba:

Orámus te, Dómine, per mérita Sanctórum tuórum, quorum relíquiæ hic sunt, et ómnium Sanctórum: ut indulgére dignéris ómnia peccáta mea. Amen.

Meldžiame Tave, Viešpatie, kad per Tavo šventųjų, kurių relikvijos čia yra, ir visų šventųjų nuopelnus teiktumeisi atleisti visas mano nuodėmes. Amen.

 

(Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, kalbėdamas:

Ab illo bene+dicáris, in cuius honóre cremáberis. Amen.

Būk palaimintas To, + kurio garbei sudegsi. Amen.

Po to smilko altorių ir priima apsmilkymą.)

 

Maldos

 

Introitas – kintamoji Mišių dalis, įžangos antifona. Prieš ją visi persižegnoja.

Ps. 32, 11 et 19: Cogitatiónes Cordis eius in generatióne et generatiónem: ut éruat a morte ánimas eórum et alat eos in fame. (T. P. Allelúia, allelúia.)

Ps. ibid., 1: Exsultáte, iusti, in Dómino: rectos decet collaudátio.

V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. R. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen.

Cogitatiónes...

Ps 32, 11 ir 19: Jo Širdies mintys iš kartos į kartą, kad išgelbėtų nuo mirties jų sielas ir pamaitintų juos bado metu. (Velykų laiku: Aleliuja, aleliuja.)  

Ps ta pati, 1: Džiūgaukit, teisieji, Viešpatyje, geriesiems tinka šlovinti.

V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Jo Širdies...

 

Kunigas grįžta prie altoriaus vidurio ir kalba Kyrie:

V. Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.

V. Kýrie, eléison. R. Christe, eléison.

V. Christe, eléison. R. Christe, eléison.

V. Kýrie, eléison. R. Kýrie, eléison.

V. Kýrie, eléison.

V. Viešpatie, pasigailėk. R. Viešpatie, pasigailėk.

V. Viešpatie, pasigailėk. R. Kristau, pasigailėk.

V. Kristau, pasigailėk. R. Kristau, pasigailėk.

V. Viešpatie, pasigailėk. R. Viešpatie, pasigailėk. V. Viešpatie, pasigailėk.

 

Gloria (Kalbama tik per šventes, praleidžiama advento, gavėnios, gedulingose Mišiose.)

Glória in excélsis Deo. Et in terra pax homínibus bonæ voluntátis. Laudámus te. Benedícimus te. Adorámus te. Glorificámus te. Grátias ágimus tibi propter magnam glóriam tuam. Dómine Deus, Rex cæléstis, Deus Pater omnípotens. Dómine Fili unigénite, Iesu Christe. Dómine Deus, Agnus Dei, Fílius Patris. Qui tollis peccáta mundi, miserére nobis. Qui tollis peccáta mundi, súscipe deprecatiónem nostram. Qui sedes ad déxteram Patris, miserére nobis. Quóniam tu solus Sanctus. Tu solus Dóminus. Tu solus Altíssimus, Iesu Christe. + Cum Sancto Spíritu in glória Dei Patris. Amen.

Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms. Šloviname Tave, aukštiname Tave, lenkiamės Tau, garbiname Tave; dėkojame Tau dėl Tavo didžios garbės, Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve. Viešpatie vienatini Sūnau, Jėzau Kristau. Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau. Tu naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų. Tu naikini pasaulio nuodėmes, priimk mūsų maldavimus. Tu sėdi Tėvo dešinėje, pasigailėk mūsų. Nes Tu vienas Šventas, Tu vienas Viešpats, Tu vienas Aukščiausiasis, Jėzau Kristau, + su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.

 

 
Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo. V. Orémus.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia. V. Melskimės.

 
Nuėjęs prie mišiolo, kunigas skaito kolektą arba oraciją – tai kintamoji Mišių dalis, dienos malda. Jos gale: R. Amen. (Gedulingose Mišiose, advento ir gavėnios eilinių savaitės dienų Mišiose jos metu visi klūpo.) Dar gali būti vienas ar du minėjimai.

Deus, qui nobis in Corde Fílii tui, nostris vulneráto peccátis, infinítos dilectiónis thesáuros misericórditer largíri dignáris: concéde, quǽsumus; ut, illi devótum pietátis nostræ prestántes obséquium, dignæ quoque satisfactiónis exhibeámus offícium. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

Dieve, Tavo Sūnaus Širdyje, sužeistoje mūsų nuodėmių, Tu teikeisi mums gailestingai dovanoti begalinius meilės lobius. Suteik, prašome, kad jai su giliu pamaldumu atsiduotume ir įvykdytume verto atlyginimo pareigą. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

 

Skaitiniai

 

Kunigas, lektorius arba subdiakonas lekcijos pusėje skaito lekciją arba epistolą – tai kintamoji Mišių dalis, skaitinys iš apaštalų laiškų arba ST pranašų knygų. Visi sėdi.

Eph. 3, 8–19: Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios.

Fratres: Mihi, ómnium sanctórum mínimo, data est grátia hæc, in géntibus evangelizáre investigábiles divítias Christi, et illumináre omnes, quæ sit dispensátio sacraménti abscónditi a sǽculis in Deo, qui ómnia creávit: ut innotéscat principátibus et potestátibus in cæléstibus per Ecclésiam multifórmis sapiéntia Dei, secúndum præfinitiónem sæculórum, quam fecit in Christo Iesu, Dómino nostro, in quo habémus fidúciam et accéssum in confidéntia per fidem eius. Huius rei grátia flecto génua mea ad Patrem Dómini nostri Iesu Christi, ex quo omnis patérnitas in cælis et in terra nominátur, ut det vobis, secúndum divítias glóriæ suæ, virtúte corroborári per Spíritum eius in interiórem hóminem, Christum habitáre per fidem in córdibus vestris: in caritáte radicáti et fundáti, ut possítis comprehéndere cum ómnibus sanctis, quæ sit latitúdo, et longitúdo, et sublímitas, et profúndum: scire étiam supereminéntem sciéntiæ caritátem Christi, ut impleámini in omnem plenitúdinem Dei.

Ef 3, 8–19: Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. 

Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus, ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve, visų dalykų Kūrėjuje, – kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, įvykdytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo. Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis ir aukštis ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės.

 

Baigus visi atsako:

R. Deo grátias.

R. Dėkojame Dievui.

 

Tarpinės giesmės – kintamoji Mišių dalis: gradualas su aleliuja arba traktu, kartais sekvencija. Paprastai visi sėdi.

 

Gradualas Ps 24, 8–9

 

Dulcis et rectus Dóminus: propter hoc legem dabit delinquéntibus in via. V. Díriget mansuétos in iudício, docébit mites vias suas.

 

Aleliuja Mt 11, 29

 

Allelúia, allelúia. Tóllite iugum meum super vos, et díscite a me, quia mitis sum et húmilis Corde, et inveniétis réquiem animábus vestris. Allelúia.

 

Po Septuagezimos sekmadienio vietoj Aleliuja ir posmelio kalbamas

Traktas Ps 102, 8–10

Miséricors et miserátor Dóminus, longánimis, et multum miséricors. V. Non in perpétuum irascétur, neque in ætérnum comminábitur. V. Non secúndum peccáta nostra fecit nobis, neque secúndum iniquitátes nostras retríbuit nobis.

 

Velykų laiku vietoj gradualo kalbama

Aleliuja Mt 11, 29 ir 28

Allelúia, allelúia. Tóllite iugum meum super vos, et díscite a me, quia mitis sum et húmilis Corde: et inveniétis réquiem animábus vestris.

Allelúia. V. Veníte ad me, omnes qui laborátis, et oneráti estis, et ego refíciam vos. Allelúia.

 

 

Saldus ir teisingas yra Viešpats. Todėl jis duoda įstatymą nuklystantiems kelyje. V. Teisingai veda nuolankiuosius, romiuosius moko savo kelių.

 

 

 

Aleliuja, aleliuja. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Aleliuja.

 

 

 
 
Viešpats yra gailestingas ir maloningas, kantrus ir labai gailestingas. V. Jis nepyksta amžinai ir nerūstauja amžiais. V. Nesielgė su mumis pagal mūsų nuodėmes, ir neatlygino mums pagal mūsų nedorybes.

 

 
 
 
Aleliuja, aleliuja. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

Aleliuja. V. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – ir aš jus atgaivinsiu. Aleliuja.

 

Evangelija – kintamoji Mišių dalis. Skaito kunigas arba diakonas. (Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, kalbėdamas: Ab illo benedicaris...)

Kunigas ties altoriaus viduriu pasilenkęs kalba:

Munda cor meum ac lábia mea, omnípotens Deus, qui lábia Isaíæ Prophétæ cálculo mundásti igníto: ita me tua grata miseratióne dignáre mundáre, ut sanctum Evangélium tuum digne váleam nuntiáre. Per Christum, Dóminum nostrum. Amen. Iube, Dómine, benedícere. Dóminus sit in corde meo et in lábiis meis: ut digne et competénter annúntiem Evangélium suum. Amen.

Apvalyk mano širdį ir mano lūpas, visagali Dieve, kuris pranašo Izaijo lūpas nuvalei degančia žarija. Teikis mane, maloningai pasigailėjęs, taip apvalyti, kad pajėgčiau vertai skelbti Tavo šventąją Evangeliją. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. Teikis, Viešpatie, palaiminti. Viešpats tebūna mano širdyje ir mano lūpose, kad vertai ir tinkamai skelbčiau jo Evangeliją. Amen.

 

Priėjęs prie Mišiolo Evangelijos pusėje, kunigas taria:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

 

Tuo metu visi atsistoja, daro kryželį nykščiu ant kaktos, lūpų ir krūtinės, kunigui tariant:

V. Sequéntia + sancti Evangélii secúndum N. R. Glória tibi, Dómine.

V. Tęsinys + šventosios Evangelijos pagal N. R. Garbė Tau, Viešpatie.

 

(Giedotinėse Mišiose kunigas smilko mišiolą). Skaitoma Evangelija.

Ioan. 19, 31–37: Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem.  

In illo témpore: Iudǽi (quóniam Parascéve erat), ut non remanérent in cruce córpora sábbato (erat enim magnus dies ille sábbati), rogavérunt Pilátum, ut frangeréntur eórum crura, et tolleréntur. Venérunt ergo mílites: et primi quidem fregérunt crura et altérius, qui crucifíxus est cum eo. Ad Iesum autem cum veníssent, ut vidérunt eum iam mórtuum, non fregérunt eius crura, sed unus mílitum láncea latus eius apéruit, et contínuo exívit sanguis et aqua. Et qui vidit, testimónium perhíbuit: et verum est testimónium eius. Et ille scit quía vera dicit, ut et vos credátis. Facta sunt enim hæc ut Scriptúra implerétur: Os non comminuétis ex eo. Et íterum ália Scriptúra dicit: Vidébunt in quem transfixérunt.

Jn 19, 31–37: Tęsinys šventosios Evangelijos pagal Joną.

Anuo metu: Kadangi buvo Prisirengimo diena, žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens. Regėjusis tai paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas“. Vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“.

 

Baigus visi atsako:

R. Laus tibi, Christe.

R. Šlovė Tau, Kristau.

 

 
Kunigas bučiuoja mišiolą, tardamas:

 

Per evangélica dicta deleántur nostra delícta.

Per Evangelijos žodžius tebūnie ištrintos mūsų kaltės.

 
Homilija arba pamokslas

Jo metu visi sėdi, baigus atsistoja.

 
Tikėjimo išpažinimas

Credo in unum Deum: Patrem omnipoténtem, factórem cæli et terræ, visibílium ómnium et invisibílium. Et in unum Dóminum Iesum Christum, Fílium Dei unigénitum. Et ex Patre natum ante ómnia sǽcula. Deum de Deo, lumen de lúmine, Deum verum de Deo vero. Génitum, non factum, consubstantiálem Patri: per quem ómnia facta sunt. Qui propter nos hómines et propter nostram salútem descéndit de cælis.

(Visi priklaupia) Et incarnátus est de Spíritu Sancto ex María Vírgine: Et homo factus est. (Visi atsistoja) Crucifíxus étiam pro nobis: sub Póntio Piláto passus, et sepúltus est. Et resurréxit tértia die, secúndum Scriptúras. Et ascéndit in cælum: sedet ad déxteram Patris. Et íterum ventúrus est cum glória iudicáre vivos et mórtuos: cuius regni non erit finis. Et in Spíritum Sanctum, Dóminum et vivificántem: qui ex Patre Filióque procédit. Qui cum Patre et Fílio simul adorátur et conglorificátur: qui locútus est per Prophétas. Et unam sanctam cathólicam et apostólicam Ecclésiam. Confíteor unum baptísma in remissiónem peccatórum. Et exspécto resurrectiónem mortuórum. + Et vitam ventúri sǽculi. Amen.

Tikiu vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėją. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.  

 

(Visi priklaupia) Ir įsikūnijo per šventąją Dvasią iš Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. (Visi atsistoja) Taip pat dėl mūsų nukryžiuotas; prie Poncijaus Piloto nukankintas ir palaidotas. Trečiąją dieną, pagal Raštus, prisikėlė iš numirusių, įžengė į dangų ir sėdi Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti, jo karalystei nebus galo. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Ir vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo + ir būsimojo amžiaus gyvenimo. Amen.

 

Atnašavimas

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo. V. Orémus.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia. V. Melskimės.

 

Visi klaupiasi, kunigas skaito ofertoriumą – atnašavimo antifoną. 

Ps. 68, 21: Impropérium exspectávit Cor meum et misériam: et sustínui, qui simul mecum contristarétur, et non fuit: consolántem me quæsívi, et non invéni.

T. P. (Ps. 39, 7–9):

Holocáustum et pro peccáto non postulásti; tunc dixi: Ecce, vénio. In cápite libri scriptum est de me ut fácerem voluntátem tuam: Deus meus, vólui, et legem tuam in médio Cordis mei, allelúia.

Ps 68, 21: Paniekos laukia mano Širdis ir vargo. Aš laukiau, kad mane kas užjaustų, bet veltui; ieškojau, kas mane paguostų, bet neradau.

Velykų laiku (Ps 39, 7–9):

Deginamosios aukos už nuodėmes tu nereikalavai. Tada tariau: štai aš ateinu. Knygos skyriuje parašyta apie mane, kad įvykdysiu Tavo valią. Mano Dieve, to noriu, Tavo įstatymas mano Širdies gelmėje, aleliuja.

 

Duonos atnašavimas

Kunigas nudengia taurę, pakylėja pateną su ostija ir kalba:

Súscipe, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus, hanc immaculátam hóstiam, quam ego indígnus fámulus tuus óffero tibi Deo meo vivo et vero, pro innumerabílibus peccátis, et offensiónibus, et neglegéntiis meis, et pro ómnibus circumstántibus, sed et pro ómnibus fidélibus christiánis vivis atque defúnctis: ut mihi, et illis profíciat ad salútem in vitam ætérnam. Amen.

Priimk, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve, šią be dėmės auką, kurią aš, nevertas Tavo tarnas, aukoju Tau, gyvajam ir tikrajam savo Dievui, už nesuskaitomas savo nuodėmes, įžeidimus ir apsileidimus, už visus aplink stovinčius, taip pat už visus ištikimuosius krikščionis, gyvus ir numirusius, kad man ir jiems padėtų išsigelbėti amžinajam gyvenimui. Amen.

 
Vyno atnašavimas

Kunigas padeda ostiją nuo patenos ant korporalo. Įpila į taurę vyno, po to palaimina ir įpila truputį vandens, tuo pažymėdamas, kad Kristuje yra susijungusios dvi prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji. Tuo metu kalba:

+ Deus, qui humánæ substántiæ dignitátem mirabíliter condidísti, et mirabílius reformásti: da nobis per huius aquæ et vini mystérium, eius divinitátis esse consórtes, qui humanitátis nostræ fíeri dignátus est párticeps, Iesus Christus, Fílius tuus, Dóminus noster, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

+ Dieve, kuris nuostabiai sukūrei tokią kilnią žmogaus prigimtį ir dar nuostabiau ją atnaujinai, leisk mums per šio vandens ir vyno paslaptį tapti dalininkais dievystės tojo, kuris teikėsi tapti mūsų žmogiškumo dalininku, – Jėzaus Kristaus, Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. Amen.

 
Kunigas pakylėja taurę tardamas:

Offérimus tibi, Dómine, cálicem salutáris, tuam deprecántes cleméntiam: ut in conspéctu divínæ maiestátis tuæ, pro nostra et totíus mundi salúte, cum odóre suavitátis ascéndat. Amen.

Aukojame Tau, Viešpatie, išganymo taurę, prašydami Tavo gerumo, kad ji Tavo dieviškosios didybės akivaizdoje pakiltų meiliu kvapu už mūsų ir viso pasaulio išganymą. Amen.

 

 
Kunigas uždengia taurę ir pasilenkęs kalba:

In spíritu humilitátis et in ánimo contríto suscipiámur a te, Dómine: et sic fiat sacrifícium nostrum in conspéctu tuo hódie, ut pláceat tibi, Dómine Deus.

Nuolankius dvasia ir susigraudinusius širdimi priimk mus, Viešpatie, ir tokia tetampa mūsų auka šiandien Tavo akivaizdoje, kad ji Tau patiktų, Viešpatie Dieve.

 

 
Laimindamas atnašas, kunigas taria:

Veni, sanctificátor omnípotens ætérne Deus: et béne+dic hoc sacrifícium, tuo sancto nómini præparátum.

Ateik, Pašventėjau, visagali amžinasis Dieve, ir pa+laimink šią Tavo šventajam vardui paruoštą auką.

 

(Giedotinėse Mišiose kunigas laimina smilkalus, smilko atnašas ir altorių, kalbėdamas:

Per intercessiónem beáti Michaélis Archángeli, stantis a dextris altáris incénsi, et ómnium electórum suórum, incénsum istud dignétur Dóminus bene+dícere, et in odórem suavitátis accípere. Per Christum, Dóminum nostrum. Amen.

Incénsum istud a te benedíctum ascéndat ad te, Dómine: et descéndat super nos misericórdia tua.

Ps. 140, 2–4: Dirigátur, Dómine, orátio mea, sicut incénsum, in conspéctu tuo: elevátio mánuum meárum sacrifícium vespertínum. Pone, Dómine, custódiam ori meo, et óstium circumstántiæ lábiis meis: ut non declínet cor meum in verba malítiæ, ad excusándas excusatiónes in peccátis.

Accéndat in nobis Dóminus ignem sui amóris, et flammam ætérnæ caritátis. Amen.

Užtariant šventajam arkangelui Mykolui, kuris stovi smilkalų altoriaus dešinėje, ir visiems Jo išrinktiesiems, tegul Viešpats teikiasi šiuos smilkalus pa+laiminti ir priimti jų meilų kvapą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šie Tavo palaiminti smilkalai tepakyla link Tavęs, Viešpatie, ir tenusileidžia ant mūsų Tavo gailestingumas.

Ps 140, 2–4: Tekyla, Viešpatie, mano malda kaip smilkalai Tavo akivaizdoje, mano pakeltos rankos – kaip vakarinė auka. Pastatyk, Viešpatie, sargybą mano burnai ir sandarias duris mano lūpoms, kad mano širdis nelinktų į piktus žodžius ir nesiteisintų dėl nuodėmių.

Teuždega Viešpats mumyse savo meilės ugnį ir amžinos meilės liepsnas. Amen.

 

Po to apsmilkomas kunigas, patarnautojai ir tikintieji. Pradėjus smilkyti kunigą, visi atsistoja.)

 

Rankų plovimas

Kunigas plauna rankas, kalbėdamas Ps 25, 6–12:

Lavábo inter innocéntes manus meas: et circúmdabo altáre tuum, Dómine: Ut áudiam vocem laudis, et enárrem univérsa mirabília tua. Dómine, diléxi decórem domus tuæ et locum habitatiónis glóriæ tuæ. Ne perdas cum ímpiis, Deus, ánimam meam, et cum viris sánguinum vitam meam: In quorum mánibus iniquitátes sunt: déxtera eórum repléta est munéribus. Ego autem in innocéntia mea ingréssus sum: rédime me et miserére mei. Pes meus stetit in dirécto: in ecclésiis benedícam te, Dómine. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper: et in sǽcula sæculórum. Amen.

Plausiu tarp nekaltųjų savo rankas ir laikysiuosi Tavo altoriaus, Viešpatie, kad girdėčiau šlovinimo balsą ir išpasakočiau visus Tavo stebuklus. Viešpatie, aš myliu Tavo namų grožį ir Tavo garbės gyvenimo vietą. Nepražudyk, Dieve, mano sielos su nedorėliais ir mano gyvybės su kraujo trokštančiais vyrais, kurių rankose yra neteisybė, jų dešinė pilna dovanų. Aš gi vaikščioju savo nekaltybėje, atpirk mane ir pasigailėk manęs. Mano koja stovi ant tiesaus kelio, aš garbinu Tave, Viešpatie, susirinkimuose. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai; kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

 
Grįžęs ties altoriaus viduriu, kunigas kalba:

Súscipe, sancta Trínitas, hanc oblatiónem, quam tibi offérimus ob memóriam passiónis, resurrectiónis et ascensiónis Iesu Christi, Dómini nostri: et in honórem beátæ Maríæ semper Vírginis, et beáti Ioánnis Baptístæ, et sanctórum Apostolórum Petri et Pauli, et istórum et ómnium Sanctórum: ut illis profíciat ad honórem, nobis autem ad salútem: et illi pro nobis intercédere dignéntur in cælis, quorum memóriam ágimus in terris. Per eúndem Christum, Dóminum nostrum. Amen.

Priimk, Švenčiausioji Trejybe, šią auką, kurią Tau atnašaujame minėdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią, prisikėlimą ir žengimą į dangų; taip pat Švenčiausiosios visuomet Mergelės Marijos, šventojo Jono Krikštytojo, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus, ir šių (kurių relikvijos yra altoriuje), ir visų šventųjų garbei, kad jiems būtų pagarbai, o mums išganymui, ir tie, kuriuos minime žemėje, teiktųsi mus užtarti danguje. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

Oráte, fratres: ut meum ac vestrum sacrifícium acceptábile fiat apud Deum Patrem omnipoténtem.

R. Suscípiat Dóminus sacrifícium de mánibus tuis ad laudem et glóriam nóminis sui, ad utilitátem quoque nostram, totiúsque Ecclésiæ suæ sanctæ. V. Amen.

Melskitės, broliai, kad mano ir jūsų auka būtų priimtina visagaliam Dievui Tėvui.

R. Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką savo vardo šlovei ir garbei, taip pat mūsų ir visos savo šventosios Bažnyčios naudai. V. Amen.

 

Sekreta – atskiroji arba tylioji malda (kintamoji Mišių dalis).

Réspice, quǽsumus, Dómine, ad ineffábilem Cordis dilécti Fílii tui caritátem: ut quod offérimus sit tibi munus accéptum et nostrórum expiátio delictórum. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus.

Pažvelk, Viešpatie, į neapsakomą savo mylimojo Sūnaus Širdies meilę, kad mūsų aukos būtų Tau priimtina dovana ir atlygis už mūsų kaltes. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje.

 

Prefacija

Visi stoja, kunigas kalba arba gieda Prefaciją – įžangos giesmę (kintamoji Mišių dalis). Švč. Jėzaus Širdies prefacija:

V. Per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

V. Sursum corda. R. Habémus ad Dóminum.

V. Grátias agámus Dómino, Deo nostro. R. Dignum et iustum est.

Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater, omnípotens ætérne Deus: Qui Unigénitum tuum, in Cruce pendéntem, láncea mílitis transfígi voluísti: ut apértum Cor, divínæ largitátis sacrárium, torréntes nobis fúnderet miseratiónis et grátiæ; et, quod amóre nostri flagráre numquam déstitit, piis esset réquies et pæniténtibus patéret salútis refúgium. Et ídeo cum Angelis et Archángelis, cum Thronis et Dominatiónibus cumque omni milítia cæléstis exércitus hymnum glóriæ tuæ cánimus, sine fine dicéntes:

Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus, Deus Sábaoth. Pleni sunt cæli et terra gloria tua. Hosánna in excélsis. + Benedíctus, qui venit in nómine Dómini. Hosánna in excélsis.

V. Per visus amžių amžius. R Amen.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

V. Aukštyn širdis. R. Keliame į Viešpatį.

V. Dėkokime Viešpačiui, mūsų Dievui. R. Verta ir teisinga.

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Tu panorėjai, kad Tavo Viengimį, kabantį ant kryžiaus, pervertų kareivio ietis, kad atverta Širdis, ta dieviško dosnumo šventovė, išlietų mums pasigailėjimo ir malonės upes, kad ji, niekad nesiliaujanti liepsnoti meile mums, pamaldiesiems būtų atilsis, o atgailaujantiems atsivertų kaip gelbėjantis prieglobstis. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami:

Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas. Pilni yra dangūs ir žemė Tavo garbės. Osana aukštybėse. + Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse.

 

Mišių Kanonas

 

Visi klaupia, kunigas pasilenkęs tyliai meldžiasi:

Malda už Bažnyčią

Te ígitur, clementíssime Pater, per Iesum Christum, Fílium tuum, Dóminum nostrum, súpplices rogámus, ac pétimus, uti accépta hábeas et benedícas, hæc + dona, hæc + múnera, hæc + sancta sacrifícia illibáta, in primis, quæ tibi offérimus pro Ecclésia tua sancta cathólica: quam pacificáre, custodíre, adunáre et régere dignéris toto orbe terrárum: una cum fámulo tuo Papa nostro N. et Antístite nostro N. et ómnibus orthodóxis, atque cathólicæ et apostólicæ fídei cultóribus.

Taigi Tave, malonusis Tėve, per Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, nuolankiai maldaujame ir prašome kad priimtum ir palaimintum šias + dovanas, šias + atnašas, šias + šventas, nepaliestas aukas, kurias aukojame Tau pirmiausia už Tavo šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis jai duoti taiką, ją sergėti, laikyti vieningą ir valdyti visoje žemėje kartu su savo tarnu, mūsų popiežiumi N., mūsų vyskupu N. ir visais tikratikiais, besilaikančiais apaštalinio katalikų tikėjimo.

 

Minėjimas už gyvuosius

Meménto, Dómine, famulórum famularúmque tuárum N. et N. et ómnium circumstántium, quorum tibi fides cógnita est et nota devótio, pro quibus tibi offérimus: vel qui tibi ófferunt hoc sacrifícium laudis, pro se suísque ómnibus: pro redemptióne animárum suárum, pro spe salútis et incolumitátis suæ: tibíque reddunt vota sua ætérno Deo, vivo et vero.

Atsimink, Viešpatie, savo tarnus ir tarnaites N. ir N., ir visus aplink stovinčius, kurių tikėjimas Tau pažįstamas ir maldingumas žinomas, už kuriuos Tau aukojame ar kurie Tau aukoja šią šlovinimo auką už save ir visus savuosius, už savo sielų atpirkimą, savo išganymo ir saugumo viltį, ir Tau, amžinajam, gyvajam ir tikrajam Dievui, išpildo savo įžadus.

 

Šventųjų paminėjimas

(Jo pradžia kitokia per Kalėdas, Tris Karalius, Velykas, Šeštines ir Sekmines).

Communicántes, et memóriam venerántes, in primis gloriósæ semper Vírginis Maríæ, Genetrícis Dei et Dómini nostri Iesu Christi: sed et beáti Ioseph, eiúsdem Vírginis Sponsi, et beatórum Apostolórum ac Mártyrum tuórum, Petri et Pauli, Andréæ, Iacóbi, Ioánnis, Thomæ, Jacóbi, Philíppi, Bartholomǽi, Matthǽi, Simónis et Thaddǽi: Lini, Cleti, Cleméntis, Xysti, Cornélii, Cypriáni, Lauréntii, Chrysógoni, Ioánnis et Pauli, Cosmæ et Damiáni: et ómnium Sanctórum tuórum; quorum méritis precibúsque concédas, ut in ómnibus protectiónis tuæ muniámur auxílio. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Bendraudami ir atminimą gerbdami visų pirma garbingosios visuomet Mergelės Marijos, Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimdytojos, taip pat šventojo Juozapo, šios Mergelės Sužadėtinio, bei Tavo šventųjų apaštalų ir kankinių Petro ir Pauliaus, Andriejaus, Jokūbo, Jono, Tomo, Jokūbo, Pilypo, Baltramiejaus, Mato, Simono ir Tado; Lino, Kleto, Klemenso, Siksto, Kornelijaus, Kiprijono, Lauryno, Krizogono, Jono ir Pauliaus, Kozmo ir Damijono ir visų Tavo šventųjų, dėl kurių nuopelnų ir maldų suteik, kad visuose reikaluose būtume apginti Tavo saugančia pagalba. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Kunigas ištiesia rankas virš atnašų ir kalba (ši malda kitokia per Velykas ir Sekmines):

Hanc ígitur oblatiónem servitútis nostræ, sed et cunctæ famíliæ tuæ, quǽsumus, Dómine, ut placátus accípias: diésque nostros in tua pace dispónas, atque ab ætérna damnatióne nos éripi, et in electórum tuórum iúbeas grege numerári. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Taigi šią mūsų tarnystės ir taip pat visos Tavo šeimos auką prašome, Viešpatie, palankiai priimti. Sutvarkyk mūsų dienas savo ramybėje ir teiktis mus išgelbėti nuo amžinojo pasmerkimo bei įskaityti į savo išrinktųjų kaimenę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Kunigas žegnoja atnašas ir kalba:

Quam oblatiónem tu, Deus, in ómnibus, quǽsumus, bene+díctam, adscríp+tam, ra+tam, rationábilem, acceptabilémque fácere dignéris: ut nobis Cor+pus, et San+guis fiat dilectíssimi Fílii tui Dómini nostri Iesu Christi.

Šią atnašą, meldžiame Tave, Dieve, teikis padaryti visais atžvilgiais pa+laimintą, įra+šytą, pa+tvirtintą, vertą ir priimtiną, kad ji mums taptų Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kū+nu ir Krau+ju.

 

Konsekracija ir pakylėjimas

Kunigas paima ostiją ir kalba:

Qui prídie quam paterétur, accépit panem in sanctas ac venerábiles manus suas, et elevátis óculis in cælum ad te Deum, Patrem suum omnipoténtem, tibi grátias agens, bene+díxit, fregit, dedítque discípulis suis, dicens: Accípite, et manducáte ex hoc omnes.

Kančios išvakarėse jis paėmė duoną į savo šventas ir garbingas rankas, pakėlęs akis į dangų, į Tave, Dievą, savo visagalį Tėvą, Tau dėkodamas, lai+mino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir valgykite jos visi:

 
Kunigas pasilenkęs virš ostijos taria perkeitimo žodžius:

Hoc est enim Corpus meum

Nes tai yra mano Kūnas

 

Kunigas priklaupia prieš Švenčiausiąjį ir pakylėja jį. Nuleidęs vėl priklaupia.

Kunigas nudengia taurę ir kalba:

Símili modo postquam cenátum est, accípiens et hunc præclárum Cálicem in sanctas ac venerábiles manus suas: item tibi grátias agens, bene+díxit, dedítque discípulis suis, dicens: Accípite, et bíbite ex eo omnes.

Panašiai po vakarienės Jis paėmė ir šią brangiausiąją Taurę į savo šventas ir garbingas rankas, taip pat Tau dėkodamas, lai+mino ir davė savo mokiniams, tardamas: Imkite ir gerkite iš jos visi:

 

Pasilenkęs kunigas taria perkeitimo žodžius:

Hic est enim Calix Sánguinis mei, novi et ætérni testaménti: mystérium fídei: qui pro vobis et pro multis effundétur in remissiónem peccatórum

Nes tai yra Taurė mano Kraujo, naujosios ir amžinosios sandoros: tikėjimo paslaptis: kuris už jus ir už daugelį bus išlietas nuodėmėms atleisti

 

 
Atsitiesęs tyliai prideda:

 

Hæc quotiescúmque fecéritis, in mei memóriam faciétis.

Kiek kartų tai darysite, darykite mano atminimui.

 
Kunigas priklaupia, pakylėja Brangiausiąjį Jėzaus Kraują ir vėl priklaupia.

 

 
Maldos po konsekracijos

 

Unde et mémores, Dómine, nos servi tui, sed et plebs tua sancta, eiúsdem Christi Fílii tui, Dómini nostri, tam beátæ passiónis, nec non et ab ínferis resurrectiónis, sed et in cælos gloriósæ ascensiónis: offérimus præcláræ maiestáti tuæ de tuis donis ac datis, hóstiam + puram, hóstiam + sanctam, hóstiam + immaculátam, Panem + sanctum vitæ ætérnæ, et Cálicem + salútis perpétuæ.

Todėl, Viešpatie, mes, Tavo tarnai ir Tavo šventoji liaudis, minėdami to paties Kristaus, Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties, tiek palaimingąją kančią, tiek ir iš pragarų prisikėlimą bei garbingąjį įžengimą į dangų, aukojame šviesiausiajai Tavo didybei iš Tavo dovanų ir davinių tyrą + auką, šventą + auką, be dėmės + auką, šventąją amžinojo gyvenimo + Duoną ir amžinojo išganymo + Taurę.

 

Supra quæ propítio ac seréno vultu respícere dignéris: et accépta habére, sícuti accépta habére dignátus es múnera púeri tui iusti Abel, et sacrifícium patriárchæ nostri Abrahæ: et quod tibi óbtulit summus sacérdos tuus Melchísedech, sanctum sacrifícium, immaculátam hóstiam.

Teikis į jas pažvelgti atlaidžiu ir giedru veidu bei jas priimti, kaip teikeisi priimti savo tarno, teisiojo Abelio dovanas ir mūsų protėvio Abraomo auką bei tą šventą atnašą, be dėmės auką, kurią Tau paaukojo vyriausias Tavo kunigas Melkizedekas.

 

Súpplices te rogámus, omnípotens Deus: iube hæc perférri per manus sancti Angeli tui in sublíme altáre tuum, in conspéctu divínæ maiestátis tuæ: ut, quotquot ex hac altáris participatióne sacrosánctum Fílii tui Cor+pus, et Sán+guinem sumpsérimus, omni benedictióne cælésti et grátia repleámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Nuolankiai meldžiame Tave, visagalis Dieve, liepk jas pernešti Tavo šventojo Angelo rankomis ant Tavo aukštojo altoriaus, Tavo dieviškos didybės akivaizdon, kad kiek tik, dalyvaudami šiame altoriuje, priėmėme švenčiausiąjį Tavo Sūnaus Kū+ną ir Krau+ją, tiek taptume pilni visokios dangaus palaimos ir malonės. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Minėjimas už mirusius

Meménto étiam, Dómine, famulórum famularúmque tuárum N. et N., qui nos præcessérunt cum signo fídei, et dórmiunt in somno pacis. Ipsis, Dómine, et ómnibus in Christo quiescéntibus locum refrigérii, lucis et pacis, ut indúlgeas, deprecámur. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. Amen.

Taip pat atmink, Viešpatie, savo tarnus ir tarnaites N. ir N., kurie pirma mūsų išėjo su tikėjimo ženklu ir miega ramybės miegu. Prašome, Viešpatie, kad jiems ir visiems besiilsintiems Kristuje suteiktum atilsio, šviesos ir ramybės vietą. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 
Kunigas mušasi į krūtinę ir garsiai pradeda:

Nobis quoque peccatóribus fámulis tuis, de multitúdine miseratiónum tuárum sperántibus, partem áliquam et societátem donáre dignéris, cum tuis sanctis Apóstolis et Martýribus: cum Ioánne, Stéphano, Matthía, Bárnaba, Ignátio, Alexándro, Marcellíno, Petro, Felicitáte, Perpétua, Agatha, Lúcia, Agnéte, Cæcília, Anastásia, et ómnibus Sanctis tuis: intra quórum nos consórtium, non æstimátor mériti, sed véniæ, quǽsumus, largítor admítte. Per Christum Dóminum nostrum.

Taip pat ir mums, nusidėjėliams, Tavo tarnams, pasitikintiems gausiu Tavo gailestingumu, teikis duoti bent kokią dalį ir bendrystę su Tavo šventaisiais apaštalais ir kankiniais: su Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu, Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija, Agniete, Cecilija, Anastazija ir visais Tavo šventaisiais, į kurių bendriją, prašome, teikis mus priimti, ne vertindamas nuopelnus, bet duodamas atleidimą. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

 

Per quem hæc ómnia, Dómine, semper bona creas, sanctí+ficas, viví+ficas, bene+dícis et præstas nobis.

Per kurį, Viešpatie, visas šias gėrybes nuolat kuri, pa+šventi, gai+vini, lai+mini ir teiki mums.

 

Per ip+sum, et cum ip+so, et in ip+so est tibi Deo Patri + omnipoténti in unitáte Spíritus + Sancti omnis honor, et glória.

Per + Jį, su + Juo ir + Jame Tau, visagaliam Dievui + Tėvui, Šventosios + Dvasios vienybėje visa šlovė ir garbė.

 

Komunija

 

Viešpaties malda

V. Per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Orémus: Præcéptis salutáribus móniti, et divína institutióne formáti, audémus dícere: Pater noster, qui es in cælis: Sanctificétur nomen tuum: Advéniat regnum tuum: Fiat volúntas tua, sicut in cælo, et in terra. Panem nostrum cotidiánum da nobis hódie: Et dimítte nobis débita nostra, sicut et nos dimíttimus debitóribus nostris. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. Sed líbera nos a malo. V. Amen.

V. Per visus amžių amžius. R. Amen.

V. Melskimės. Išganingų įsakymų liepiami ir dieviškų nuostatų pamokyti, drįstame tarti: Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą. R. Bet gelbėk mus nuo pikto. V. Amen.

 

Šv. Ostijos laužymas

Kunigas žegnojasi su patena, perlaužia šv. Ostiją ir atlaužia nuo vienos pusės mažą dalelę, kalbėdamas:

Líbera nos, quǽsumus, Dómine, ab ómnibus malis, prætéris, præséntibus et futúris: et intercedénte beáta et gloriósa semper Vírgine Dei Genetríce María, cum beátis Apóstolis tuis Petro et Paulo, atque Andréa, et ómnibus Sanctis, da propítius pacem in diébus nostris: ut, ope misericórdiæ tuæ adiúti, et a peccáto simus semper líberi et ab omni perturbatióne secúri. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium tuum. Qui tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus Sancti Deus.

Gelbėk mus, meldžiame, Viešpatie, nuo visokio esamo, buvusio ir būsimo blogio ir, užtariant Švenčiausiajai ir garbingajai visuomet Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai, su šventaisiais Tavo apaštalais Petru ir Pauliumi bei Andriejum ir visais šventaisiais, maloningai suteik ramybę mūsų dienose, kad Tavo gailestingos pagalbos padedami, visuomet būtume ir laisvi nuo nuodėmės, ir saugūs nuo visokio neramumo. Per tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir viešpatauja šventosios Dvasios vienybėje.

 
Šv. Pavidalų sumaišymas

Kunigas žegnoja su šv. Ostijos dalele virš taurės ir kalba:

V. Per ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Pax + Dómini sit + semper vobís+cum. R. Et cum spíritu tuo.

V. Per visus amžių amžius. R. Amen.

V. Viešpaties + ramybė + tebūna visuomet + su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

 

Kunigas įleidžia dalelę į taurę, sakydamas:

Hæc commíxtio, et consecrátio Córporis at Sánguinis Dómini nostri Iesu Christi, fiat accipiéntibus nobis in vitam ætérnam. Amen.

Šis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo sujungimas ir pašventinimas tebūna mums, priimantiems, amžinajam gyvenimui. Amen.

 
Agnus Dei ir ramybės pabučiavimas

Triskart mušantis į krūtinę, kalbama:

Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis.

Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: miserére nobis.

Agnus Dei, qui tollis peccáta mundi: dona nobis pacem.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę.

(Gedulingose Mišiose: ...dona eis requiem – duok jiems atilsį. Trečiąkart priduriama: ...sempiternam. Į krūtinę nesimušama.)

 
Kunigas tyliai meldžiasi:

Dómine Iesu Christe, qui dixísti Apóstolis tuis: Pacem relínquo vobis, pacem meam do vobis: ne respícias peccáta mea, sed fidem Ecclésiæ tuæ; eámque secúndum voluntátem tuam pacificáre et coadunáre dignéris: Qui vivis et regnas Deus per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“. Žiūrėk tad ne mano nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo ir teikis jai pagal savo valią duoti ramybę ir vienybę. Tu būdamas Dievas gyveni ir viešpatauji per visus amžių amžius. Amen.

 

(Iškilmingose Mišiose klierikams duodamas ramybės pabučiavimas: V. Pax tecum. R. Et cum spiritu tuo. – V. Ramybė su tavimi. R. Ir su tavo dvasia.)

 

Kunigo Komunija

Dómine Iesu Christe, Fili Dei vivi, qui ex voluntáte Patris, cooperánte Spíritu Sancto, per mortem tuam mundum vivificásti: líbera me per hoc sacrosánctum Corpus et Sánguinem tuum ab ómnibus iniquitátibus meis, et univérsis malis: et fac me tuis semper inhærére mandátis, et a te nunquam separári permíttas: Qui cum eódem Deo Patre et Spíritu Sancto vivis et regnas Deus in sǽcula sæculórum. Amen.

Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bendradarbiaujant, tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį. Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš visų mano nedorybių ir visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo tavęs atsiskirti. Tu būdamas Dievas su tuo pačiu Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

 

Percéptio Córporis tui, Dómine Iesu Christe, quod ego indígnus súmere præsúmo, non mihi provéniat in iudícium et condemnatiónem: sed pro tua pietáte prosit mihi ad tutaméntum mentis et córporis, et ad medélam percipiéndam: Qui vivis et regnas cum Deo Patre in unitáte Spíritus Sancti Deus: per ómnia sǽcula sæculórum. Amen.

Tavo Kūno priėmimas, Viešpatie Jėzau Kristau, kurį aš nevertas drįstu priimti, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet dėl tavo gerumo tebūna man sielos ir kūno apsauga bei priimtinu vaistu. Tu būdamas Dievas gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. Amen.

 

Kunigas priklaupia ir taria:

Panem cæléstem accípiam, et nomen Dómini invocábo.

Dangaus duoną priimsiu ir Viešpaties vardo šauksiuosi.

 

Paėmęs abi šv. Ostijos dalis ir pasilenkęs, kunigas triskart mušasi į krūtinę, kartodamas (Mt 8, 8):

Dómine, non sum dignus, ut intres sub tectum meum: sed tantum dic verbo, et sanábitur ánima mea.

Viešpatie, nesu vertas, kad įeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.

 

Kunigas priima šv. Komuniją, tardamas:

Corpus Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam meam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas tesaugo mano sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

 

Tyliai padėkojęs, nudengia taurę ir valo korporalą, kalbėdamas (Ps 115, 3; 17, 4):

Quid retríbuam Dómino pro ómnibus, quæ retríbuit mihi? Cálicem salutáris accípiam, et nomen Dómini invocábo. Laudans invocábo Dóminum, et ab inimícis meis salvus ero.

Kuo atsilyginsiu Viešpačiui už visa, ką Jis man atidavė? Imsiu išganymo taurę ir šauksiuosi Viešpaties vardo. Garbindamas šauksiuosi Viešpaties ir būsiu išgelbėtas nuo savo priešų.

 

Priimdamas šv. Kraują, kunigas taria:

Sanguis Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam meam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kraujas tesaugo mano sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

 

Tikinčiųjų Komunija

Norintieji priimti šv. Komuniją, eina prie Dievo stalo, priklaupia ir klaupiasi.

 

Visi kalba Confiteor:

M. Confíteor Deo omnipoténti, beátæ Maríæ semper Vírgini, beato Michaéli Archángelo, beáto Ioánni Baptístæ, sanctis Apóstolis Petro et Paulo, ómnibus Sanctis et tibi, pater: quia peccávi nimis cogitatióne, verbo, et opere: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mea culpa, mea culpa, mea máxima culpa. Ideo precor beátam Maríam semper Vírginem, beátum Michaélem Archángelum, beátum Ioánnem Baptístam, sanctos Apóstolos Petrum et Paulum, omnes Sanctos, et te, pater, oráre pro me ad Dóminum Deum nostrum.

S. Misereátur vestri omnípotens Deus, et, dimíssis peccátis vestris, perdúcat vos ad vitam ætérnam. M. Amen.

S. + Indulgéntiam, absolutiónem et remissiónem peccatórum nostrórum tríbuat nobis omnípotens et miséricors Dóminus. R. Amen.

M. Prisipažįstu visagaliam Dievui, Švenčiausiajai visuomet Mergelei Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Jonui Krikštytojui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui, visiems šventiesiems ir tau, tėve, kad labai nusidėjau mintimi, žodžiu ir darbu: (tris kartus mušasi į krūtinę:) mano kaltė, mano kaltė, mano didžiausia kaltė. Todėl prašau Švenčiausiąją visuomet Mergelę Mariją, šventąjį arkangelą Mykolą, šventąjį Joną Krikštytoją, šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių, visus šventuosius ir tave, tėve, melsti už mane Viešpatį, mūsų Dievą.

S. Tepasigaili jūsų visagalis Dievas ir, atleidęs jūsų nuodėmes, tenuveda jus į amžinąjį gyvenimą. M. Amen.

S. + Mūsų nuodėmių dovanojimą, išrišimą ir atleidimą tesuteikia mums visagalis ir gailestingasis Viešpats. R. Amen.

 

Kunigas rodo Švenčiausiąjį ir sako:

Ecce Agnus Dei, ecce qui tollit peccáta mundi.

Štai Dievo Avinėlis, štai tas, kuris naikina pasaulio nuodėmes.

 

Visi triskart kalba, mušdamiesi į krūtinę:

Dómine, non sum dignus, ut intres sub tectum meum: sed tantum dic verbo, et sanábitur ánima mea.

Viešpatie, nesu vertas, kad įeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.

 

Kunigas dalina šv. Komuniją, kiekvienam tardamas:

Corpus Dómini nostri Iesu Christi custódiat ánimam tuam in vitam ætérnam. Amen.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas tesaugo tavo sielą amžinajam gyvenimui. Amen.

 

Tikintieji priima šv. Komuniją atsiklaupę ir ant liežuvio, nieko nesakydami. Priklaupę grįžta į savo vietą ir tyliai garbina Viešpatį.

 

Purifikacija

Kunigas padeda Švenčiausiąjį į tabernakulį ir išgeria šiek tiek vyno, taip išvalydamas taurę. Tuo metu kalba:

Quod ore súmpsimus, Dómine, pura mente capiámus: et de múnere temporáli fiat nobis remédium sempitérnum.

Ką priėmėme burna, Viešpatie, tesuvokiame tyra širdimi, ir iš šios laikinos dovanos tebūnie mums amžinas vaistas.

 
Patarnautojas plauna kunigo pirštus vynu ir vandeniu virš taurės. Kunigas išgeria, kalbėdamas:

Corpus tuum, Dómine, quod sumpsi, et Sanguis, quem potávi, adhǽreat viscéribus meis: et præsta; ut in me non remáneat scélerum mácula, quem pura et sancta refecérunt sacraménta: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. Amen.

Tavo Kūnas, Viešpatie, kurį priėmiau, ir Kraujas, kurį išgėriau, tepasilieka mano viduje; suteik, kad manyje, kurį pastiprino tyri ir šventi Sakramentai, neliktų nusikaltimų dėmės. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

 

Komunijos antifona (kintamoji Mišių dalis).

Jo. 19, 34: Unus mílitum láncea latus eius apéruit, et contínuo exívit sanguis et aqua.

Velykų laiku (Jo. 7, 37):

Si quis sitit, véniat ad me et bibat, allelúia, allelúia.

Jn 19, 34: Vienas kareivių ietimi pervėrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Velykų laiku (Jn 7, 37):

Jei kas trokšta, teateina pas mane ir teatsigeria, aleliuja, aleliuja.

 

Po jos visi stoja. (Gedulingose Mišiose, advento ir gavėnios savaitės dienų Mišiose lieka klūpėti.)

Kunigas bučiuoja altorių ir atsigręžęs taria:

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo. V. Orémus.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia. V. Melskimės.

 

Postkomunija – malda po Komunijos (kintamoji Mišių dalis). Jos gale R. Amen. (Dar gali būti vienas ar du minėjimai.)

Prǽbeant nobis, Dómine Iesu, divínum tua sancta fervórem: quo dulcíssimi Cordis tui suavitáte percépta; discámus terréna despícere, et amáre cæléstia: Qui vivis et regnas cum Deo Patre in unitáte Spíritus Sancti Deus; per ómnia sǽcula sæculórum.

R. Amen.

Tesuteikia mums Viešpatie Jėzau, mums Tavo Švenčiausiasis dieviško įkarščio, kad, patyrę Tavo saldžiosios Širdies gerumą, išmoktume niekinti žemiškus dalykus ir mylėti dangiškuosius. Tu, būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

 

Mišių pabaiga

V Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

V. Ite, missa est. R. Deo grátias.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

V. Eikite, esate siunčiami. R. Dėkojame Dievui.

 

(Gedulingose Mišiose: V. Requiescant in pace. R. Amen. – V. Tesiilsi ramybėje. R. Amen.)

Visi klaupiasi. Kunigas, pasilenkęs virš altoriaus, tyliai kalba:

Pláceat tibi, sancta Trínitas, obséquium servitútis meæ: et præsta; ut sacrifícium, quod óculis tuæ maiestátis indígnus óbtuli, tibi sit acceptábile, mihíque et ómnibus, pro quibus illud óbtuli, sit, te miseránte, propitiábile. Per Christum Dóminum nostrum. Amen.

Tepatinka Tau, Šventoji Trejybe, mano paslaugus tarnavimas; suteik, kad auka, kurią aš nevertas paaukojau Tavo didybės akivaizdoje, Tau būtų priimtina, o man ir visiems, už kuriuos ją paaukojau, Tau pasigailint, būtų išganinga. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

Kunigas bučiuoja altorių ir, atsigręžęs į žmones, suteikia palaiminimą. Visi persižegnoja.

Benedícat vos omnípotens Deus, Pater, et Fílius, + et Spíritus Sanctus. R. Amen.

Telaimina jus visagalis Dievas, Tėvas, ir Sūnus, + ir Šventoji Dvasia. R. Amen.

 

(Gedulingose Mišiose palaiminimo nėra.)

Visi stoja. Kunigas skaito pabaigos Evangeliją (Jn 1, 1–14):

V. Dóminus vobíscum. R. Et cum spíritu tuo.

V. + Inítium sancti Evangélii secúndum Ioánnem. R. Glória tibi, Dómine.

In princípio erat Verbum, et Verbum erat apud Deum, et Deus erat Verbum. Hoc erat in princípio apud Deum. Omnia per ipsum facta sunt: et sine ipso factum est nihil, quod factum est: in ipso vita erat, et vita erat lux hóminum: et lux in ténebris lucet, et ténebræ eam non comprehendérunt. Fuit homo missus a Deo, cui nomen erat Ioánnes. Hic venit in testimónium, ut testimónium perhibéret de lúmine, ut omnes créderent per illum. Non erat ille lux, sed ut testimónium perhibéret de lúmine. Erat lux vera, quæ illúminat omnem hóminem veniéntem in hunc mundum. In mundo erat, et mundus per ipsum factus est, et mundus eum non cognóvit. In propria venit, et sui eum non recepérunt. Quotquot autem recepérunt eum, dedit eis potestátem filios Dei fíeri, his, qui credunt in nómine eius: qui non ex sanguínibus, neque ex voluntáte carnis, neque ex voluntáte viri, sed ex Deo nati sunt. (Visi priklaupia) Et Verbum caro factum est, et habitávit in nobis: et vídimus glóriam eius, glóriam quasi Unigéniti a Patre, plenum grátiæ et veritátis. R. Deo grátias.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

V. + Pradžia šventosios Evangelijos pagal Joną. R. Garbė Tau, Viešpatie.

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį padaryta, ir be jo neatsirado nieko, kas padaryta. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį tikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, pasaulis per jį padarytas, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. (Visi priklaupia) Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos. R. Dėkojame Dievui.

 

Kunigui išeinant, visi stovi.

 

Maldos po skaitytinių Mišių

Įvestos popiežiaus Leono XIII. 1884 spalio 13 d., kalbėdamasis su kardinolais po Mišių, popiežius pateko į ekstazę. Jis parkrito ant žemės be jokių gyvybės ženklų. Staiga atsigavęs, popiežius papasakojo, kad regėjo baisią ateities viziją: šėtonas su nepaprasta jėga puola Bažnyčią visame pasaulyje, bet pasirodo šv. arkangelas Mykolas ir nutremia jį atgal į pragarą. Šio regėjimo paveiktas, jis sukūrė ir įsakė po Mišių kalbėti maldą „Sancte Michael Archangele“, o 1890 m. įvedė vad. mažąjį egzorcizmą. Popiežius Pijus XI 1930 06 30 nurodė šias maldas kalbėti už Rusijos atsivertimą.

 
Ave, Maria... R. Sancta Maria...(3 kartus)

 

Kunigas ir patarnautojai kalba kartu:

Salve, Regína, mater misericórdiæ; vita, dulcédo et spes nostra, salve. Ad te clamámus éxsules fílii Hevæ. Ad te suspirámus geméntes et flentes in hac lacrimárum valle. Eia ergo, advocáta nostra, illos tuos misericórdes óculos ad nos convérte. Et Iesum, benedíctum fructum ventris tui, nobis post hoc exsílium osténde. O clémens, o pia, o dulcis Virgo Maria.

Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika! Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai, Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje. Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki ir Jėzų, garbingą Tavo įsčių vaisių, mums po šios tremties parodyk. O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!

 

V. Ora pro nobis, sancta Dei Génitrix. R. Ut digni efficiámur promissiónibus Christi.

Orémus. Deus, refúgium nostrum et virtus, pópulum ad te clamántem propítius réspice: et intercedénte gloriósa et immaculáta Vírgine Dei Genitríce María cum beáto Ioseph eius Sponso, ac beátis Apóstolis tuis Petro et Paulo, et ómnibus Sanctis, quas pro conversióne peccatórum, pro libertáte et exaltatióne sanctæ Matris Ecclésiæ, preces effúndimus, miséricors et benígnus exáudi. Per eúndem Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Melski už mus, šventoji Dievo Gimdytoja. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.

Melskimės. Dieve, mūsų prieglauda ir stiprybe, maloningai pažvelk į Tave šaukiančią liaudį ir, užtariant garbingajai be dėmės Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai, su šventuoju Juozapu, jos Sužadėtiniu, šventaisiais Tavo apaštalais Petru ir Pauliumi ir visais šventaisiais, gailestingai ir maloningai išklausyk maldas, kurias siunčiame už nusidėjėlių atsivertimą, už šventosios Motinos Bažnyčios laisvę ir išaukštinimą. Per tąjį Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen. 

 

Sancte Míchael Archángele, defénde nos in prǽlio: contra nequítiam et insídias diáboli esto præsídium. Imperet illi Deus, súpplices deprecámur: tuque, Princeps milítiæ cæléstis, sátanam aliósque spíritus malígnos, qui ad perditiónem animárum pervagántur in mundo, divína virtúte in inférnum detrúde. R. Amen.

Šventasis Mykolai Arkangele, gink mus kovoje, būk apgynėju nuo velnio nedorybių ir žabangų. Tesudraudžia jį Dievas, nuolankiai meldžiame, o tu, dangaus galybių Kunigaikšti, šėtoną ir kitas piktąsias dvasias, kurios pasaulyje slankioja, tykodamos sielų pražudyti, Dievo galybe nugramzdink į pragarą. R. Amen.

 

Tris kartus, mušantis į krūtinę:

V. Cor Iesu sacratíssimum. R. Miserére nobis.

V. Švenčiausioji Jėzaus Širdie. R. Pasigailėk mūsų.