Tradicionalistinės pakraipos Pijaus X draugija teigia laiku atsakiusi į Vatikano memorandumą, iškėlusį preliminarias sąlygas draugijos susitaikymui su likusia Katalikų Bažnyčios dalimi. Tačiau liepos 1 d. išplatintas draugijos pareiškimas leidžia suprasti, kad ji nesutinka su visomis laiške iškeltomis sąlygomis ir kreipiasi į popiežių Benediktą XVI, prašydama panaikinti 1988 m. dekretą, ekskomunikuojantį draugijos vyskupus, pašventintus be popiežiaus leidimo. Vatikano spaudos tarnyba liepos 3 d. pranešė, jog nesirengia komentuoti draugijos pareiškimo. Prieš metus popiežius Benediktas suteikė daugiau laisvės naudoti Tridento Mišių apeigas, kurios buvo naudojamos iki Vatikano II Susirinkimo. To daugelį metų pageidavo Pijaus X draugija. Tačiau jos vadovas prancūzų vyskupas Bernardas Fellay ir toliau kritikavo Vatikaną dėl kitų klausimų, taip pat išreiškė draugijos nepritarimą kai kuriems II Vatikano mokymams, ypač ekumenizmo ir religijos laisvės srityje. Balandį vyskupas Fellay sakė, kad dar ne laikas susitaikinti su Vatikanu, nes Bažnyčios vadovai nesiėmė priemonių Užkirsti kelią II Vatikano sukeltai krizei. Šaltinių teigimu, naujas Vatikano siūlymas reiškia, jog Vatikanas nebenori tęsti dialogo su tradicionalistų draugija neribotą laiką.

 

 

Paskutinėje šią vasarą apžvalgoje – trys temos: Pijaus X brolijos propaganda Lietuvos žiniasklaidoje, nauji išpuoliai prieš heteroseksualią šeimą ir kilni iniciatyva: kryžiaus nešimas per didžiąją Europos dalį į Šiluvą. „Lietuvos rytas“, regis atrado naują Lietuvos Katalikų Bažnyčios kritikos frontą. Reguliariai moralizuojantis, esą Bažnyčia yra atsilikusi nuo gyvenimo, nepritaria moterų kunigystei, esą ignoruoja homoseksualių asmenų poreikius, dabar gi „Lietuvos rytas“ skelbia tekstų ciklą, kuriame nuogąstaujama, jog Bažnyčia pernelyg moderni, skubotai besikeičianti. Šio ciklo autorius Linas Bukauskas, o naujausias jo kūrinys – interviu su Pijaus X brolijos nariu Edmundu Naujokaičiu. Keletas citatų: „Bažnyčią į krizę atvedęs kursas tęsiamas. Šventasis Tėvas ne tik nešalina pačių baisiausių piktnaudžiavimų (prisiminkime jo bevaisį vizitą JAV), bet ir toliau skatina, pavyzdžiui, ekumenizmo politiką. Toliau nuolat lankomos mečetės ir sinagogos, taip skelbiant pasauliui modernizmo „gerąją naujieną“: nebūtina atsiversti į Kristų, tapti jo įsteigtos Bažnyčios nariu, visi ir be to bus išganyti, gal išskyrus kokius fundamentalistus. Piktas Dievas esą yra miręs, skaistyklos ir pragaro nėra, Bažnyčios tūkstantmetė tradicija gali paprasčiausiai išnykti“, – citatos pabaiga. Kita citata: „Ekumenizmas yra akivaizdžiai bergždžia ideologija. Galvoje turiu ir kitas religijas, ir kitas krikščionių konfesijas“, – citatos pabaiga. Čia stabtelkime ir trumpai apmąstykime tai, kas pasakyta. Iš tiesų, pavojus, kad krikščionybė, Bažnyčia gali prarasti sūrumą, nuolat egzistuoja. Kita vertus, Naujokaitis skundžiasi, kad nėra viešai sakoma tiesa apie lefebristus, tačiau pats savo interviu eilinį kartą kartoja klišes, neturinčias nieko bendra su Bažnyčios pozicija. Galbūt tiek jam, tiek Bukauskui vertėtų įdėmiau perskaityti Šventojo Sosto paskelbtus dokumentus. Kitas dalykas, manau, kad Naujokaitis suvokia skirtumą tarp ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo. Kalbant apie ekumenizmą, prie ko čia mečetės ir sinagogos? Beje, tai, kad bandoma susikalbėti su lefebristais, taip pat yra paties ekumenizmo judėjimo dalis. Pagaliau keistai skamba Naujokaičio tvirtinimas apie lefebristų ištikimybę Tradicijai, kai pastaroji priimama selektyviai: tridentinė krikščionybė esą tradicinė, o ankstesnė ir vėlesnė – kažkodėl ne. Beje, būtent lefebristai pažeidė svarbų Tradicijos elementą – paklusnumą Šventajam Tėvui, kai ignoravo jo priesakus ir tuo patys atskyrė save nuo Bažnyčios.