Brangūs tikintieji,

 

2007 liepos 7 d. Motu proprio Summorum Pontificum vėl atstato tridentinių Mišių teises. Jame aiškiai išreikšta, kad jos niekuomet nebuvo panaikintos. Taigi ištikimybė toms Mišioms, dėl kurių daugybė kunigų ir pasauliečių per 40 metų buvo persekiojami ir baudžiami, niekuomet nebuvo nepaklusnumas. Šiandien tikrai teisinga padėkoti mons. Marceliui Lefebvre’ui, kad jis išlaikė mus šioje ištikimybėje visų laikų Mišioms tikrojo paklusnumo vardan prieš visus piktnaudžiavimus. Taip pat neabejotina, kad šis tradicinių Mišių teisės pripažinimas yra vaisius tų daugelio rožančių, kurie mūsų rožančiaus kryžiaus žygio metu praėjusį rudenį buvo paaukoti Dievo Motinai. Šiandien turime paliudyti savo dėkingumą jai.

Kartu su šv. Pijaus V Mišių teisių atstatymu yra svarbu ištirti tas konkrečias priemones, kurias nurodo Motu proprio, taip pat pateisinimą, kurį Benediktas XVI joms duoda dokumentą lydinčiame laiške:

- Praktinės instrukcijos, priimtos popiežiaus, suteikia tradicinei liturgijai – ne tik Mišioms, bet ir sakramentams – teisėtą (de iure) galimybę, būti visai normaliai švenčiamiems. Tai didžiulis dvasinis gėris visai Bažnyčiai, ypač tiems kunigams ir tikintiesiems, kurie iki šiol buvo sukaustyti neteisėto vyskupų autoriteto. Ateinančiais mėnesiais turėsime stebėti, kaip šios priemonės bus vyskupų ir kunigų de facto pritaikytos parapijose. Todėl nebus veltui, jei toliau melsimės už popiežių, kad jis po šio drąsaus akto liktų tvirtas.

- Motu proprio lydintis laiškas atskleidžia popiežiaus argumentus. Teiginys, kad egzistuoja dvi vieno ritualo formos – įprastinė ir išimtinė, – kurios turi vienodas teises, ir ypač atmetimas galimybės švęsti vien tradicinę liturgiją, be abejo, gali būti aiškinamas kaip politinės valios išraiška, kad nebūtų supykdytos vyskupų konferencijos, atvirai atmetančios bet kokį tridentinių Mišių leidimą. Tačiau čia galima įžvelgti ir popiežiaus norimos „reformos reformos“ išraišką: esą šv. Pijaus V ir Pauliaus VI Mišios turi padaryti vienos kitas vaisingomis, kaip jis pats sako tame laiške.

Bet kuriuo atveju, vyrauja aiškus Benedikto XVI noras iš naujo įtraukti II Vatikaną ir iš jo kilusias Mišias į dviejų tūkstančių metų Tradicijos tęstinumą. Neigimas to lūžio, kurį sukėlė paskutinysis Susirinkimas – kaip matėsi jau kalboje Kurijai 2005 gruodžio 22 d. – visiškai aiškiai rodo, kad konfliktas tarp Romos ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos iš tiesų vyksta mokymo srityje. Todėl nepaneigiama pažanga liturgijos srityje, kuri įvyko dėl Motu proprio – po ekskomunikos dekreto atšaukimo – turi būti pratęsta teologine diskusija.

Mons. Lefebvre‘o ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos paminėjimas, esantis lydinčiame laiške, taip pat pripažinimas to liudijimo, kurį teikia jaunoji karta, toliau nešanti Tradicijos ugnį, visiškai aiškiai rodo, jog mūsų ištvermė ginant lex orandi buvo įvertinta. Todėl turime su tuo pačiu tvirtumu – ir su Dievo pagalba – tęsti kovą už lex credendi, kovą už tikėjimą.

 

Menzingen, 2007 liepos 7 d.

+ Bernard Fellay