Popiežius Benediktas XVI šeštadienį išleistu dekretu leido plačiau naudoti senąsias lotyniškąsias mišias ir 1,1 mlrd. pasaulio katalikų pareiškė, kad nėra ko baimintis jo duoklės tradicionalistams.

Laiške vyskupams Vokietijoje gimęs popiežius atmeta Katalikų Bažnyčioje girdimą kritiką, kad šis seniai lauktas jo žingsnis gali suskaldyti katalikų bendruomenę ir niekais paversti 7-ajame dešimtmetyje įvykdytas reformas, kurioms nepritaria daugelis tradicijų šalininkų.

Antrasis Vatikano suvažiavimas, kuris vyko 1962–1965 metais, liturgijos lotynų kalbą pakeitė vietos kalbomis, leido užmegzti ekumeninius ryšius su kitomis religijomis ir atsisakė tekstų, kurie žydams atrodė itin įžeidžiami ir kurie dabar gali vėl neva būti pradėti naudoti.

„Ši baimė nepagrįsta, – sakoma popiežiaus laiške. – Tai, ką ankstesnės kartos laikė šventu dalyku, ir mums lieka šventas ir didis dalykas, ir to negalima staiga visiškai uždrausti ar net laikyti žalingu dalyku“.

Popiežius leido katalikams visame pasaulyje prašyti savo kunigų mišias aukoti lotynų kalba ir net krikštytis ar tuoktis pagal senąsias lotyniškąsias apeigas.

Jei kunigas atsisakytų tai daryti, tikintieji galės kreiptis į savo vyskupą, kurio, pasak popiežiaus, „labai prašoma patenkinti jų norus“. Jei ir tai nepadėtų, žmonės galės kreiptis ir į patį Vatikaną.

Anksčiau vietos vyskupai galėjo leisti arba uždrausti lotyniškąsias mišias.

Benediktas XVI sakė, kad nori susitaikyti su tradicionalistais, kurių radikaliausi verčiau ryžosi atsiskirti nuo Bažnyčios negu pripažinti Antrojo Vatikano susirinkimo reformas. Tai buvo pirmoji dabartinių laikų schizma.

Didžiausia ir įtakingiausia tradicionalistų organizacija yra Šv. Pijaus X brolija (SSPX), įkurta velionio prancūzų arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o (Marselio Lefevro). Šveicarijoje įsikūrusi SSPX tvirtina turinti apie milijoną sekėjų.

„Tai klausimas dėl ... susitaikymo Bažnyčios širdyje, – sakė popiežius. – Kai žiūri į praeitį, į skilimus, ... Bažnyčios lyderiai padarė nepakankamai, kad būtų išlaikytas ar atgautas susitaikymas ar vienybė“.

Velionis popiežius Jonas Paulius II leido tradicionalistams dalyvauti mišiose su vietos vyskupo leidimu, tačiau daugelis ganytojų nebuvo linkę jo duoti, aiškindami, esą tokia praktika glumina tikinčiuosius, klausančius mišių vietos kalbomis.

M. Lefebvre‘ui nepaisius popiežiaus įspėjimų ir keturiems dvasininkams suteikus vyskupo šventimus be Šventojo Sosto leidimo, 1988 metais Jonas Paulius II atskyrė tradicionalistų vadovus nuo Bažnyčios – tai buvo pirmoji naujausiųjų laikų schizma.

2005 metais išrinktas Benediktas XVI mėgina SSPX, laikančiai save tikrosios katalikybės gynėja, ištiesti alyvmedžio šakelę.

Jis atnaujino tiesioginį dialogą su brolija ir netikėtai pasikvietė susitikimo vyskupą Bernard‘ą Fellay (Bernarą Feleji), perėmusių organizacijos vairą 1991 metais mirus M. Lefebvre‘ui.

Nuo Romos atskirti tradicionalistai reikalauja atšaukti ekskomuniką, kurios panaikinimą laiko pirmine sąlyga tolesniam dialogui, leisiančiam užgydyti skilimo žaizdas.

Popiežius Antrojo Vatikano susirinkimo reformoms pritaria, tačiau, pamalonindamas daugelio katalikų širdis, pabrėžia, jog dialogo su kitais tikėjimais vardan negalima atsisakyti savo įsitikinimų bei tapatybės.