Brolijos veikla Lietuvoje

Padėtis Lietuvos Bažnyčioje

Sovietinės okupacijos metais sąmoningo ir organizuoto pasipriešinimo modernizmui Lietuvos Bažnyčioje nebuvo – ne tiek dėl informacijos stokos („Katalikų Bažnyčios kronika“ buvo neblogai informuota apie padėtį Vatikane ir nebijodavo kritikuoti jo Rytų politikos), kiek dėl sunkumo susigaudyti situacijoje. Sovietinė tvarka kiek konservavo seną tvarką ir bažnytinio gyvenimo papročius, taip pat trukdė kunigams aktyviai veikti. Viena vertus, tai pristabdė modernistines „reformas“, bet kartu ir išlaikė tikras „ikivatikaninių“ laikų blogybes: tikinčiųjų pasyvumą, nenorą aktyviai ir sąmoningai dalyvauti liturgijoje, nesupratimą gilios lotyniškų apeigų prasmės, lėkštumą dvasiniame gyvenime, vyrų ir jaunimo nutolimą nuo parapijos gyvenimo. Visa tauta sutelkė dėmesį į pasipriešinimą okupacijai, daug kunigų ir vienuolių didvyriškai kovojo už tautos ir Bažnyčios laisvę. Tačiau, skirtingai nei Vakaruose, nesuvokta, kad II Vatikanas yra revoliucija Bažnyčioje, kad modernizmas yra dar pavojingesnė ideologija nei komunizmas.

Daug aktyvių katalikų matė Vatikano II Susirinkimo nutarimų įgyvendinime (atnaujintos „bendruomenės“, tautinė kalba liturgijoje) kelią, kaip sutelkti „Dievo tautą“, įkvėpti Bažnyčiai „gyvumo“. Glaudūs ryšiai su Rusijos disidentais stačiatikiais bei protestantais, su liberaliomis Vakarų antikomunistinėmis organizacijomis skatino ekumenizmo dvasią. Savo ruožtu, prie disidentinės veiklos nesidėję vyskupai ir kunigai daug atsargiau žiūrėjo į „atsinaujinimą“ ir stabdė modernizmo plėtimąsi. Pvz., Telšių vyskupas Liudvikas Povilonis, Maskvos šv. Liudviko parapijos klebonas Stanislovas Mažeika atkakliai priešinosi liturgijos „reformai“ ir lietuvių kalbos įvedimui šv. Mišiose. Kun. Mažeika rašo vysk. Poviloniui: „Mano dėmesys šiuo tarpu nukreiptas į liturginę reformą. Kai kurie dvasiški tėvai tiesiog triduliuoja. Kabeliuose Laurusevičius visas Mišeles nuo pradžios ligi galui pila lietuviškai. O Kiškelis /kan. Kiškis/ nabagėlis […] pasistatęs stalą prezbiterijoj pylė Mišeles veidu į liaudį, žinoma, Ponui Dievui, esančiam d. altoriuje, rodydamas pauodegį. […] Liturginė komisija – Krivaitis ir Aliulis – toki pat, kaip Laurusevičius ir Kiškis. Dar ir v. Labukas panašiu atrodo. Tai manija. […] Kalbėjau su Zeliausku, jam sakiau, prašiau, kad jis pasakytų tiems Romoje liturgistams, kad nemėtytų Švenčiausio po visokius kotkampius ar šluotkampius. Tikrai, užpernai lankydamas Prancūzijoje bažnyčias, radau Švenčiausią laikomą tokiuos kampuos, kur zakristijonas pastato žvakių degimo kotą ar net šlavėjos pastato šluotas. Zeliauskas man sakė: Romos liturgistai niekaip nesuranda vietos Švenčiausiam. Reiškia, Švenčiausias jau nereikalingas. Tikrai pastoracinė pažanga! Tegul tie Romos liturgistai pasikonsultuoja su protestantais. […] Daro, daro tie liturgistai, kaip buvo pirmuosiuose amžiuose, o tai lygu suaugusiam žmogui tempti vaiko kelnaites. Kelnaitės pliš ir visa gėda išlys. Pirmieji amžiai praėjo negrįžtamai. Darosi įspūdis, kad Bažnyčią apsėdo koks racionalizmas ar dar kas pikčiau“ (Laiškas 1971 01 18, VU biblioteka, kun. P. Račiūno fondas). Vyskupas 1971 01 22 laiške atsakė: „Tokią pat nuomonę ir aš turiu“. 1971 09 25 laiške vysk. Povilonis pažada: „Bet kokiai tolimesnei pas mus nevykusiai reformai aš, kiek tai nuo manęs priklausys, visom jėgom priešinsiuosi“. Už tai nuolat kritikuojamas, vyskupas atsako, pvz., kunigui Antanui Šeškevičiui: „Ačiū už XI.13 d. laišką, kuriame, be ko kita, sugretinote mane su Lefebru. Gal būt aš toks esu“ (Laiškas 1982 11, P. Račiūno fondas, F.187, B.431).

Tik nedaugelis kunigų Lietuvoje iki pat devinto dešimtmečio celebravo šv. Mišias tradicinėmis apeigomis, nemažai dvasininkų išlaikė meilę lotynų kalbai ir sutanai. Tačiau teologinis lygis ir senimo tarpe sparčiai smuko. Pvz., amžiną atilsį monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas kalbėjo: „[…] yra įvairios išpažinties formos. Dauguma, ypač jaunimas, nebenori klauptis prie klausyklos bažnyčioje. Ši forma dabartiniam žmogui tikrai netinkama. […] Užtat dabar ateina metas naujoms išpažinties formoms. Amerikoje, Kanadoje jau seniai atsisakyta tradicijos, kai žmogus verčiamas klauptis prie klausyklos. Ten kunigas paragina bendrai visus apmąstyti savo nusidėjimus, piktus darbus, mintis ir pasimelsti, kad Dievas suteiktų jėgų daugiau nenusidėti. […] Tokia praktika pamažu turėtų ateiti ir pas mus. […] Juk svarbiausias Atgailos sakramento veiksmas yra savo klaidų supratimas ir jų apgailėjimas, o ne pakuždėjimas kunigui į ausį“ (Kazimieras Vasiliauskas // „Kauno diena“, 1999 12 24).

Po nepriklausomybės atgavimo atsivėrė durys ne vien sveikai Vakarų kultūrai, bet ir visam liberalistiniam purvui bei klaidingoms idėjoms. Į Lietuvą plūstelėjo užsieniečiai „ekspertai“, greit mokslus Vakaruose baigė pirmieji teologai. Per dešimt metų Lietuva visiškai pasivijo Europą ir Bažnyčios bei tikėjimo griovimo darbe. Kai kurie dvasininkai dėl to labai nusiminė, bet pasipriešinimo judėjimas nekilo. Tik kardinolas Vincentas Sladkevičius bei kai kurie klebonai atsiuntė Brolijai keletą kandidatų kunigystei ir vienuoliškam gyvenimui. Šiaulių vysk. E. Bartulis keliskart dalyvavo Šv. Petro brolijos maldinėje kelionėje Paryžius – Šartras ir laikė tradicines šv. Mišias.

 

Tradicijos kelias į mūsų šalį

1991 m. spalio 23–30 d. Lietuvoje lankėsi pirmasis Brolijos kunigas vokietis Markus Heggenbergeris. Pakviestas vysk. Michelevičiaus, jis susitiko su kard. V. Sladkevičiumi, aplankė Kauno seminariją, laikė šv. Mišias Kauno arkikatedroje ant šoninio altoriaus.

1992 m. balandį Lietuvą aplanko kun. Gerard‘as Mura, susitinka su Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserimis. Gegužę lankosi kun. Paulas Morganas iš Anglijos, čia jis susipažįsta su bibliotekininkystės studentu vilniečiu Kęstučiu Smilgevičiumi. 1992 05 13 – 10 13 K. Smilgevičius su Brolijos tikinčiaisiais iš Anglijos organizuoja „Rožančiaus kryžiaus žygį“ 75-ųjų Marijos apsireiškimo Fatimoje metinių proga. Daugelyje Lietuvos miestų surinkta apie 2500 pasižadėjimų kalbėti rožančių už Lietuvos dvasinį atsinaujinimą. Išdalinta daugybė devocionalijų ir literatūros. Tų metų vasarą K. Smilgevičius lankosi D. Britanijoje, susipažįsta su Brolijos prioratų veikla.

1993 08 15 Brolijos generalinis vyresnysis kun. Fr. Schmidbergeris įsteigia ekstrateritorialinį (be apibrėžtos teritorijos) Fatimos Dievo Motinos prioratą Rytų šalims. Buvęs komunistinis blokas vakariečiams atrodo lyg kitas pasaulis, todėl naujasis prioratas pravardžiuojamas „ekstraterestrialiniu“, nemažai Brolijos vadovų apskritai abejoja, ar verta čia kišti nosį. 1994 01 20 K. Smilgevičius parašo laišką gen. vyresniajam ir grupės tikinčiųjų vardu pakviečia Broliją dirbti Lietuvoje. Vasarį Vilniuje apsilanko tuometinis Rytų priorato vadovas kun. José Maria Esposito, „Astorijos“ viešbutyje susitinka su lietuviais tikinčiaisiais, per Sekmines keli iš jų dalyvauja Brolijos piligrimystėje Šartras-Paryžius. 1994 m. gegužę Rytų priorato vadovu paskiriamas vokietis kun. Karlas Stehlinas, iki tol dirbęs misijoje Gabone, jo bendradarbiu – šveicaras kun. Werneris Bösigeris. Spalio 18 d. kun. Stehlinas pirmąkart apsilanko Lietuvoje ir tikintiesiems laiko šv. Mišias privačiuose namuose Vilniuje, Kalvarijų g.

Brolijos reguliaraus darbo pradžia mūsų šalyje – 1995 03 09–13 vykusios šv. Ignaco rekolekcijos Palangoje, poilsio namuose „Vanagupė“. Jas organizavo K. Smilgevičius, vedė kun. K. Stehlinas, dalyvavo šeši tikintieji. Vienas dalyvis priima Krikšto sakramentą, du – pirmąją šv. Komuniją, K. Smilgevičius supranta pašaukimą siekti kunigystės. Per šias rekolekcijas Tradiciją atranda ir kaunietis architektūros studentas Edmundas Naujokaitis. Rytų priorato centre Jaidhofe (Austrija) įkuriama preseminarija, K. Smilgevičius išvyksta į ją mokytis vokiečių kalbos. Preseminarijos vadovas – kun. Rolandas de Mérode (tarp kitko, Belgijos karališkosios šeimos narys!).

1995 09 20–21 – antras kun. Stehlino vizitas į Lietuvą. Šv. Mišiose bute Vilniuje, Didžiojoje g. dalyvauja šeši tikintieji. 1995 11 26–30 kun. Stehlinas ir kun. de Mérode sanatorijoje „Aušra“ Lauruose (netoli Vilniaus) veda antrąsias šv. Ignaco rekolekcijas, vėl vienas suaugusiojo Krikštas ir vienas pašaukimas – E. Naujokaitis nutaria vykti į preseminariją.

Gruodžio 20 d. K. Smilgevičius Jaidhofe 200 egz. tiražu išleidžia pirmąjį Brolijos leidinį lietuvių kalba – žurnalėlio „Pulkim ant kelių“ Nr. 1. Brolijos veiklos centras yra šv. Mišių auka, todėl žurnalas pavadintas tradicinės A. Strazdo „Giesmės prieš Mišią“ pirmaisiais žodžiais.

1996 01 19 ir E. Naujokaitis, nutraukęs architektūros studijas, įstoja į preseminariją Jaidhofe. Vasario 25 d. kun. de Mérode laiko pirmąsias Brolijos šv. Mišias Kaune, „Takiosios Neries“ viešbučio salėje, gegužės mėn. (pirmasis iš Brolijos kunigų) jis laiko Mišias Aušros Vartų šventovėje. Metų pradžioje Tradicija Lietuvoje domisi apie 10 vilniečių ir 6 kauniečiai. Varginga pradžia... Jeigu Brolija būtų pradėjusi aktyvią veiklą apie 1990 metus, kada žmonės dar viskuo domėjosi ir nebuvo taip įsigalėjęs materializmas, rezultatai būtų kitokie. Bet viskas Viešpaties rankose.

 

Pirmieji darbai

1996 07 15–25 dienomis kun. de Mérode veda jaunimo vasaros stovyklą Saldutiškyje. Kleb. A. Šilkinis maloniai priima dalyvius į dvaro pastatą ir į bažnyčią. Stovykloje 16 dalyvių, dvi pirmosios Komunijos. Kasdien švenčiamos šv. Mišios, kalbamas Rožančius, klausomasi paskaitų, aplankytas Kryžių kalnas. Rugsėjo 12 d. K. Smilgevičius ir E. Naujokaitis, sėkmingai baigę preseminariją ir pramokę vokiškai, išvyksta į seminariją Zaitzkofene (Vokietija, netoli Rėgensburgo). Į preseminariją Jaidhofe išvyksta trečiasis kandidatas – kaunietis Š. P. Po kelių mėnesių jis grįžta, bet greitai sukuria pavyzdingą šeimą ir aktyviai padeda Brolijos darbe. E. Naujokaičio tėvai kiek priešiškai nusiteikę jo pasirinkimui, parašo užklausimą komisijai Ecclesia Dei. Jos sekretorius mons. Camille Perlas atsako, jog gavęs šventimus, E. Naujokaitis bus suspenduotas, siūlo jam pereiti į Šv. Petro brolijos seminariją Wigratzbade.

1996 12 03 įregistruojamas „Tėvo Damiano de Veusterio labdaros ir paramos fondas“ – teisinė bazė Brolijos darbui Lietuvoje. (De Veusteris yra mylimas kun. Stehlino šventasis, misionierius tarp raupsuotųjų.) Užmezgami draugiški kontaktai su Vilniaus bazilijonais, tarpuose tarp Brolijos kunigų vizitų tikintieji dalyvauja jų Rytų apeigų liturgijoje.

1997 sausį „Naujojo židinio“ Nr. 1 pasirodo Marijos Oniščik straipsnis apie „lefebristus“. Tai pirmas Tradicijos aptarimas Lietuvos žiniasklaidoje.

Vasario 2 d. lietuviai seminaristai Zaizkofene gauna dvasinį rūbą – sutaną. Vėliau, atostogoms grįžę į tėvynę, jie yra praktiškai vieninteliai katalikų dvasininkai, išoriškai atpažįstami Lietuvos miestų gatvėse. 1997 m. gruodžio 8 d. E. Naujokaitis ir K. Smilgevičius duoda pirmuosius įžadus Brolijoje ir tampa pirmaisiais Brolijos nariais iš buv. Sovietų Sąjungos teritorijos. 1998 02 08 jiems suteikiama pirmoji tonzūra – priklausymo dvasininkų luomui ženklas.

1997 m. balandžio 1–12 dienomis poilsio namuose „Rimtis“ prie Baldžio ež. įvyko trečiosios šv. Ignaco rekolekcijos. Jas vedė kun. Stehlinas ir kun. Bösigeris (tai jo pirmasis apsilankymas Lietuvoje). Dalyvavo 9 tikintieji, vienas iš jų priėmė pirmąją Komuniją.

Liepos 14–19 dienomis vyko pirmoji maldinė kelionė Šiluva-Kryžių kalnas, vedama kun. Bösigerio ir abiejų seminaristų. Tai lyg lietuviška Šartro-Monmartro piligrimystė – nuo Nekaltosios Marijos Širdies prie Švč. Jėzaus Širdies. Kelionėje dalyvavo 13 maldininkų. Pradžioje – šv. Mišios Kauno šv. Gertrūdos bažnyčioje. Pakeliui aplankytas Tytuvėnų vienuolynas, laikytos šv. Mišios Kairių bažnyčioje. Pastatytas pirmasis Tradicijos kryžius Kryžių kalne.

Liepos 21–26 dienomis Maskaukoje, poilsio namuose „Merkys“, vyko ketvirtosios rekolekcijos, 14 dalyvių. I. T. nori tapti seserimi oblate, kurį laiką mokosi vokiečių kalbos Vokietijoje, bet vėliau grįžta. Liepos 24 d. išnuomotas butas Vilniuje, Islandijos g. – tai pirmoji Brolijos „rezidencija“ Lietuvoje. Rugpjūtį 8 lietuviai dalyvauja Tradicijos maldinėje kelionėje Varšuva-Čenstochova. Lapkritį šv. Mišios Kaune pradedamos laikyti ponios I. Š. name Molėtų gatvėje. Gruodį Vilniuje išleidžiamas „Pulkim ant kelių“ Nr. 2.

1998 m. balandžio 21–22 d. vyksta kun. K. Stehlino viešos konferencijos Vilniuje ir Kaune tema „Krizė Bažnyčioje. Kur sprendimas?“, atitinkamai 25 ir 40 dalyvių. Užmezgami kontaktai su kunigais Juozapu Minderiu ir karo kapelionu Alfonsu Bulota bei dviem seminaristais. Vilniaus seminarijos prorektorius J. Minderis prašė arkivysk. A. J. Bačkio leidimo kun. Stehlinui celebruoti Šv. Kryžiaus bažnyčioje, bet jis nebuvo suteiktas. Brolijos veikla svarstoma Lietuvos vyskupų konferencijos posėdyje, pasirodo priešiški Brolijai straipsniai „Kauno dienoje“, „Bažnyčios žiniose“, „Sandoroje“. Liepos mėn. kun. Bösigeris prašo arkivysk. S. Tamkevičių audiencijos, tačiau jos negauna.

1998 m. gegužę išleidžiamas „Pulkim ant kelių“ Nr. 3 ir pirmąkart išsiuntinėjamas visiems Lietuvos kunigams. Ši akcija kartojama su vėlesniais numeriais, gauta ir teigiamų, ir neigiamų atsiliepimų. Taip buvo suardytas kunigams teikiamos modernistinės informacijos monopolis ir parodyta, jog egzistuoja ir pagrįsta opozicija klaidingoms „reformoms“. Jeigu Brolijos leidiniai ir pats Tradicijos egzistavimo faktas nors kiek pristabdė Lietuvos Bažnyčios „atsinaujinimą“ ar paskatino kunigus pasitempti, tai jau didelė nauda.

Liepos 15–20 dienomis vyko antroji maldinė kelionė Šiluva-Kryžių kalnas, 25 dalyviai. Rugpjūtį keliauti nepavargusių lietuvių tikinčiųjų grupė dalyvauja Latvijos tradicinių katalikų piligrimystėje į kaimyninės šalies šventovę Agluoną. Rugsėjo 7 d. su Brolija bendradarbiaujantis klebonas dr. Geraldas Goesche (Vokietija) Vilniuje skaito paskaitą „Kristaus paveikslas ir krikščioniškasis menas“, joje dalyvauja 30 žmonių. Lapkritį kun. Bösigeris Kaune, senoje Lenartavičių koplytėlėje Vaistinės g., sureguliuoja vienos kauniečių poros santuoką – tai pirmosios Tradicijos vestuvės Lietuvoje.

Iš publikacijų spaudoje ir mus remiančių dvasininkų apie Brolijos veiklą sužino ir katalikų grupės provincijoje. 1998 m. spalį užsimezga ryšiai su Kretingos pranciškonų „liturgija“ ir sielovada pasipiktinusiais to miesto tikinčiaisiais. Vėliau viena kretingiškė tampa dosnia Brolijos rėmėja. 1999 vasarį savo donkichotišką žygį prieš Miroslavo bažnyčios modernizavimą pradeda senas kovotojas už Lietuvos laisvę Pranas Marcinonis.

Vasario 28 d. vysk. B. Fellay Varšuvoje suteikia Sutvirtinimo sakramentą aštuoniems lietuviams. Lietuviai įteikia gen. vyresniajam prašymą skirti Lietuvai nuolat dirbantį kunigą. Balandžio mėn. Lietuvoje lankosi vokietis Brolijos kun. Stephanas Maessenas. Jis skaito paskaitą Vilniuje, laiko šv. Mišias Nidos bažnyčioje ir Šiluvos Marijos apsireiškimo koplyčioje. Balandžio 10 d. klierikas E. Naujokaitis, pakviestas seminaristo prof. Arvydo Žygo, lankosi Kauno seminarijoje, diskutuoja su seminaristais. 1999 05 22 kun. Stehlinas Vilniuje sutuokia dar vieną porą – didėja Tradicijai ištikimų jaunų šeimų ratas.

Liepos 13–18 dienomis vyksta trečioji maldinė kelionė Šiluva-Kryžių kalnas, joje dalyvauja 16 jaunų tikinčiųjų. Aplankytas šaltinėlis Ugionyse, Tytuvėnai, apeiti Žemaičių Kalvarijos kalnai. Pasirodo pirmieji tikintieji iš Šiaulių, jie ima ieškoti vietos šv. Mišioms šiame mieste. Liepos 19–23 d. kun. Stehlinas „Merkyje“ veda ketvirtąsias rekolekcijas, jose dalyvauja 15 žmonių.

 

Įsikūrimo vargai ir džiaugsmai

1999 metais Brolijos generalinis vyresnysis, atsižvelgdamas į Varšuvoje gautą Lietuvos tikinčiųjų prašymą, nutaria pradėti mūsų šalyje reguliarų apostolatą.

Rugpjūčio 15 d. iš buto Islandijos g. persikeliama į erdvų nuomotą namą Kalvarijų g., netoli kunigų seminarijos ir Vilniaus Kalvarijų. 1999 09 04 į Lietuvą atvyksta vokietis kunigas Jürgenas Wegneris, kuris, kaip numatyta, gyvens Varšuvoje ir bus atsakingas už darbą Lietuvoje. Kun. Wegneris surengia viešas konferencijas Vilniuje ir Kaune (35 ir 20 dalyvių), Kalvarijų g. rugsėjo 12 d. įvyksta pirmos iškilmingos šv. Mišios, kuriose dalyvauja 30 tikinčiųjų. Deja, rugsėjo pabaigoje kun. Wegneris netikėtai atšaukiamas į Vokietiją, kur būtina jo pagalba. Veikla Lietuvoje gerokai sulėtėja, nes nepavyksta rasti kito kunigo šiam kraštui. Lapkričio 26 d. Lietuvoje pirmąkart lankosi pirmasis gen. vyresniojo asistentas kun. Franzas Schmidbergeris, skaito paskaitas Vilniuje ir Kaune (14 ir 12 dalyvių).

2000 vasarį kun. Stehlin Vilniuje sutuokė trečią tikinčiųjų porą. Rugpjūtį Brolijos jubiliejinėje maldinėje kelionėje į Romą dalyvauja ir abu seminaristai lietuviai. Rugsėjo 9 d. atvyksta naujas už Lietuvą atsakingas kunigas anglas Johnas Bruccianis. Jis skaito viešas paskaitas, ima dažniau leisti žurnalą „Pulkim ant kelių“, randa rėmėjų Anglijoje, pradeda reguliarų šv. Mišių laikymą Šiauliuose (susirenka apie 15 tikinčiųjų).

Rugsėjo 11 d. į Broliją kreipėsi buvusi sesuo kazimierietė Vanda Kučytė ir kelios jos pažįstamos vienuolės. Dėl modernistinių reformų su vyresniųjų leidimu 1994 m. pasitraukusi iš kazimieriečių kongregacijos, ses. Vanda keletą metų ieškojo konservatyvaus moterų vienuolyno ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje ir Prancūzijoje. Nusivylusi paieškomis, ji 1998 m. įstojo į katechečių mokyklą Kaune, kurią baigė 2002 m. Ses. Vanda su keliomis kitomis vienuolėmis ėmė svarstyti idėją steigti naują bendruomenę, pašvęstą Viešpaties Kančios garbinimui. Buvo kreiptasi į keletą Lietuvos vyskupų, galiausiai Kauno arkivyskupas emeritas kard. V. Sladkevičius 1999 m. kovo 19 d. Kaune patvirtina „Jėzaus Kristaus Kančios ir Prisikėlimo sesučių regulą“ ir priima 5 seserų įžadus vieniems metams. 1999 m. gruodžio 26 d. keturios seserys duoda amžinuosius įžadus, ses. Vandai suteikiamas Marijos Magdalenos vardas. Deja, kardinolo sveikata prastėja, nepavyksta suorganizuoti bendro seserų gyvenimo, todėl kardinolas pataria seserims lankyti Šv. Pijaus X brolijos šv. Mišias Kaune (kai jos vyksta), pavesti tolesnį darbą Brolijos globai. 2000 gegužės 28 d. kardinolas miršta. Pamažu užsimezga ses. Vandos bendravimas su Brolijos kunigais, tačiau kitos seserys nutolsta, tampa aišku, kad iš atskiros kongregacijos nieko neišeis.

2001 m. sausį kun. Bruccianis Vilniuje veda penktąsias rekolekcijas, 9 dalyviai.  Brolijos veikla domisi ir keletas seminaristų. Birželio 2 d. E. Naujokaitis ir K. Smilgevičius Zaitzkofen‘e gauna diakonato šventimus. Liepos 31 d., atsisakius brangaus namo Kalvarijų gatvėje, persikeliama į nuomotą butą Goštauto g. Kun. J. Bruccianis perkeliamas dirbti į Prancūziją, Lietuva vėl lieka be savo kunigo.

Rugpjūčio mėnesį diakonas E. Naujokaitis praleidžia Romoje. Jis lankosi Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. Prel. Ladas Tulaba dar parodo kambarį Nr. 1, kuriame 1967–1969 gyveno arkivyskupas M. Lefebvre‘as, bet jau yra per silpnas ką nors papasakoti. Netrukus prelatas iškeliaus į amžinybę. 2001 09 09–13 kun. Fr. Schmidbergeris antrąkart vizituoja Lietuvą, susitinka Brolijai draugiškus kapuciną tėvą Stanislovą, poną Praną Marcinonį. Spalio mėnesį į Lietuvą iš Varšuvos pradeda reguliariai važinėti belgas kun. Ericas Jacqmin. Jis aktyviai paremia Pr. Marcinonio kovą dėl tradicinių Mišių Miroslave. Gruodžio 30 d. diak. E. Naujokaitis skaito paskaitą Alytuje, kurioje dalyvauja 35 žmonės. Deja, nuolatinės veiklos šiame mieste suorganizuoti nepavyksta.

 

Priorato įsteigimas 2002 metais

2002 metų sausį TV laida „Korida“ išgarsina Pr. Marcinonio „bylą“. Panevėžyje veikianti p. Janinos Garkauskienės grupė įsitraukia į diskusiją, ieško kontaktų su Brolija, bet balandžio 7 d. diak. E. Naujokaitis šiame mieste skaito paskaitą apie charizmatizmą bei Bažnyčios nepripažintus privačius apsireiškimus ir nurodo, kad J. Garkauskienės skelbiami „apsireiškimai“ daug kur prieštarauja katalikų tikėjimui. Deja, Pr. Marcinonį grupė patraukia, ir jis nutolsta nuo Brolijos.

J. Garkauskienės grupės iniciatyva surenkami 2164 Lietuvos tikinčiųjų parašai po 2002 01 10 peticija kard. A. J. Bačkiui, arkivysk. S. Tamkevičiui ir vysk. J. Kauneckui: „Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikintieji, reikalaujame, kad būtų atstatyta Popiežiaus Šv. Pijaus V įvesta Tridento Šv. Mišių tvarka tik lotynų kalba, tvarka buvusi Bažnyčiose 400 metų iki II-ojo Vatikano Susirinkimo. Pageidaujame, kad kiekvieną sekmadienį Panevėžio Šv. Petro ir Povilo Bažnyčioje būtų aukojamos Šventosios Mišios-Votyva, kurioje nebūtų pridėtinio stalo, bet kunigas žiūrėtų į Didįjį altorių“ (kalba netaisyta). Sunerimusi Lietuvos vyskupų konferencija vasario 25 d. vėl išleidžia kreipimąsi prieš Broliją.

Birželio pradžioje Brolijos gen. vyresnysis įsteigia Šv. Kazimiero prioratą Lietuvai – prasideda naujas etapas Tradicijos misijoje mūsų šalyje. Prioru skiriamas belgas kun. Ericas Jacqmin, jis bus pavaldus kun. K. Stehlinui. Birželio 29 d. Zaitzkofene vyskupas Alfonso de Galarreta įšventina Edmundą Naujokaitį kunigu – tai pirmasis Tradicijos kunigas lietuvis. Ceremonijoje dalyvavo apie 2500 tikinčiųjų (deja, nei vieno iš Lietuvos), neopresbiteriui rankas uždėjo 63 kunigai. Diak. K. Smilgevičiui šventimai atidėti, netrukus jis pasitraukė iš Brolijos. (K. Smilgevičius tapo Berlyne veikiančios Šv. Pilypo Nerio oratorijos nariu. Vėliau grįžo į Lietuvą, metus mokėsi Vilniaus seminarijoje, 2006 birželio 6 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru Vilniaus arkikatedroje.)

Birželio 30 d. vyko kun. E. Naujokaičio primicijos Brolijos koplyčioje Bavarijos šventovėje Altöttinge, rugpjūčio 14 d. – Lenkijos šventovėje Čenstochovoje, rugpjūčio 18 d. – Brolijos priorate Varšuvoje. Liepos 3 d. grįžęs į Tėvynę, kun. E. Naujokaitis tuoj nuėjo pas savo parapijos (Prisikėlimo par. Kaune) kleboną ir paprašė leidimo laikyti bažnyčioje primicijas. (Kartu su kun. E. Naujokaičiu įšventintas jo kursiokas su vyskupo leidimu gavo primicijoms savo parapijos bažnyčią Austrijoje.) Klebonas kun. Naujokaitį nukreipė pas arkivyskupą Sigitą Tamkevičių. Liepos 19 d. arkivyskupas maloniai suteikė jam audienciją, bažnyčios nedavė, bet sutiko, kad galimas tolesnis dialogas. Sekančią dieną Kauno kultūros rūmuose įvyko iškilmingos naujojo kunigo primicijos gimtajame mieste. Dalyvavo apie 130 tikinčiųjų (iš jų 21 klierikas ar vienuolis), polifonines lotyniškas Mišias giedojo Minsko muzikos akademijos choras. Pamokslą sakė kun. K. Stehlinas. Vėliau kun. Naujokaitis kelis mėnesius laiko šv. Mišias Lenartavičių koplytėlėje Kaune.

2002 m. liepos 25 d. į Lietuvą atvyko pirmasis Lietuvos prioras kun. E. Jacqmin. Jis ima reziduoti Vilniuje, bute Goštauto g., šv. Mišios Kaune pradedamos kas sekmadienį laikyti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, į jas susirenka apie 10 tikinčiųjų. Rugsėjį pradedamos reguliariai (kas antrą šeštadienį) laikyti šv. Mišios Šiauliuose... Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus posėdžių salėje! Salę nuomoja... labai draugiškas Laisvamanių sąjungos aktyvistas Bonifacas Kurklietis! Įtemptose diskusijose su juo kunigas turi progą atnaujinti apologetikos žinias.

Kun. E. Jacqmin energingai dirba su žmonėmis, renka bendradarbių komandą, užmezga daug kontaktų su Tradicijai simpatizuojančiais Lietuvos kunigais bei politikais, atsiranda keturi penki potencialūs pašaukimai į kunigystę ir vienuolinį gyvenimą. Rugsėjo 24 d. kun. E. Naujokaitis išvyksta į savo pirmąją paskyrimo vietą – Varšuvos prioratą. Spalio 20 d. išnuomojamas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausantis namas Kauno centre, V. Putvinskio gatvėje, jame įrengiama graži šv. Kazimiero koplyčia. Nuo šiol joje kas sekmadienį laikomos giedotinės šv. Mišios su pamokslu, skaitoma katechetinė paskaita.

Gruodžio 8 d. misija Lietuvoje, Rusijoje ir Baltarusijoje paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai. Tik su Fatimos Dievo Motinos pagalba galima tikėtis sėkmės misijoje šiose šalyse. Gruodžio pab. Vilniaus koplyčia perkeliama į naują butą Goštauto g., nuomojamą iš žinomo politiko I. Uždavinio.

 

2003 metai

2003 01 06 savo Laiške draugams ir geradariams Nr. 63 gen. vyresnysis vysk. B. Fellay giria aktyvų darbą Lietuvoje ir numato neblogas perspektyvas. Apie Lietuvą rašo daugelis Brolijos leidinių pasaulyje. Vienas didžiausių Tradicijos žurnalų „Angelus“ (JAV) skiria Lietuvai visą kovo mėn. numerį – Lietuva tampa labiau žinoma tikintiesiems Vakaruose.

Sausio mėn. kun. E. Naujokaitis pradeda reguliarias keliones į Lvovą, kur skaito dogminės teologijos paskaitas šv. Juozapato brolijos seminarijoje. Kovo mėn. kun. E. Jacqmin skaito seriją paskaitų apie Lietuvą Belgijoje ir Prancūzijoje. Lietuviškai įgarsinamas ir Lietuvos kunigams išsiuntinėjamas amerikiečių filmas apie liturgijos reformą „Ką mes praradome“. Balandį pirmąkart Lietuvoje (Kaune) iškilmingai švęsta Didžiosios savaitės ir Velykų liturgija tradicinėmis apeigomis. Postulantūrą pradėjo pirmieji du Brolijos tretininkai lietuviai. Gegužės pradžioje kun. E. Jacqmin surengia spaudos konferenciją ir paskaitą Kaune – Kauno arkivyskupija sutrukdo gauti salę miesto savivaldybėje.

Birželio 4–10 dienomis lietuvių grupė (36 tikintieji) pirmąkart dalyvauja maldinėje kelionėje Šartras-Paryžius, dešimt tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio galėjo pamatyti ir Lietuvos vėliavą. Birželio viduryje Brolijos gen. vyresnysis nutaria nauju Lietuvos prioru paskirti belgą kun. Josephą Verlindeną (ligi šiol daugelį metų dirbusį Antverpene), o kun. E. Jacqmin skirti į Varšuvos prioratą, kur jis bus atsakingas už Pietų Lenkijos koplyčias. Prioro bendradarbiais skiriami kun. E. Naujokaitis ir kun. W. Bösigeris.

Birželio 21 d. „Lietuvos ryte“ pasirodo žurnalistės L. Lavaste straipsnis, piktdžiugiškai puolantis moralinius Lietuvos kunigų prasižengimus. Liepos 4 d. kun. E. Jacqmin surengia spaudos konferenciją, kurioje bando parodyti, jog moralinės problemos įvairių kraštų Bažnyčiose kyla dėl tikėjimo nuosmukio ir Dievui pašvęstų asmenų identiteto krizės. Bet žurnalistai tikėjosi išgirsti sensacingų žinių apie Lietuvos kunigus ir klierikus, o jų negavę, parašė piktus straipsnius prieš Broliją. Lietuvos vyskupai savo proteste prieš žiniasklaidos puolimą visai nepagrįstai paminėjo ir Broliją, nors ši nepritaria liberalios spaudos veiksmams ir nenori kištis į vietinės Lietuvos Bažnyčios vidaus reikalus.

Birželio 30 d. įregistruojama viešoji įstaiga „Laetitia“, per kurią bus vykdoma dalis Brolijos veiklos. Liepos 19–21 dienomis Lietuvoje pirmąkart lankosi Brolijos gen. vyresnysis vysk. Bernardas Fellay. Jis patikrina priorato darbą, lanko jaunas tikinčiųjų šeimas, bendrauja su Lietuvos kunigais, tikinčiaisiais ir galimais pašaukimais. Iškilmingose šv. Mišiose Kaune dalyvavo 60 žmonių.

Rugpjūčio 20 d. kun. E. Jacqmin išvyksta į Varšuvą, o kun. E. Naujokaitis persikelia į Kauno prioratą. Rugsėjo 11 d. į Lietuvą atvyko antrasis prioras – kun. J. Verlinden. Jis dėl nedidelio tikinčiųjų skaičiaus laikinai uždaro koplyčią Vilniuje, organizuoja laikinojo priorato ir koplyčios Kaune įrengimą, pabaigia tvarkyti teisinę mūsų veiklos pusę.

Rugsėjo 15 d., baigęs preseminariją Varšuvoje, į Zaitzkofeno seminariją įstoja panevėžietis buvęs istorijos studentas Ramūnas Labanauskas. Čia jis studijuoja iki 2004 m. balandžio.

Spalio 5 d. laikomos iškilmingos šv. Mišios ir Marijos Rožančinės titulu pašventinama nedidelė koplytėlė Pašilės kaime (Skuodo r.), kurią pastatė apylinkėje žinomas tautodailininkas Kazimieras Krapauskas. Dalyvauja apie 120 žmonių.

Spalio mėn. sesuo Vanda Kučytė pradeda nuolatos dirbti Šv. Kazimiero priorate, svarstomas jos pradėtos bendruomenės klausimas, bet nusprendžiama, kad jos veiklą tęsti nerealu. Lapkričio 9 d. ses. Vanda lankosi Brolijos generaliniuose namuose Menzingene, vysk. B. Fellay pasiūlo jai tapti Brolijos seserimi oblate.

Lapkričio mėn. „Katalikų pasaulyje“ pasirodo teologo Remigijaus Oželio straipsnis apie Broliją, jame korektiškai išdėstoma Brolijos pozicija. Tarpininkaujant straipsnio autoriui, gruodžio 19 d. kun. E. Naujokaitis pakviečiamas į „Žinių radijo“ laidą „Raktas“ (vedėjas Audrys Antanaitis), kurioje turi galimybę padiskutuoti su pranciškonu broliu Arūnu Peškaičiu – senu Brolijos „neprieteliu“ Lietuvoje. Kun. E. Naujokaitis pabrėžia, kad Brolija kalba ne tiek apie liturgijos ar disciplinos, kiek apie tikėjimo krizę Bažnyčioje ir siūlo pozityvius kelius jai užbaigti. Ir vėliau kun. Naujokaitis kviečiamas į „Žinių radijo“ laidas.

 

2004 metai

2004 m. sausio 05–10 d. po keleto metų pertraukos vėl vyksta šv. Ignaco rekolekcijos, šįkart Birštone. Jas veda kun. J. Verlindenas ir kun. E. Naujokaitis, 9 dalyviai.

Sausio 18 d. randamas tinkamas pastatas naujam Kauno prioratui Panemunėje, Birutės g. Prieš tai devynis antradienius buvo kalbama novena į kun. Verlindeno ypač garbinamą šv. Mortą – ji priėmė į savo namus Viešpatį, ji padėjo susirasti sau nuolatinius namus Lietuvoje ir Brolijai. Sausio 20 d. Brolija nuperka gražų buv. sinagogos pastatą Šiauliuose, Vilniaus gatvėje. Šią sinagogą savo odų fabriko darbininkams pastatė fabrikantas Chaimas Frenkelis 1907 metais, po karo joje buvo sporto salė.

Sausio 23–26 d. Lietuvoje vieši vyskupas Richardas Williamsonas. Jis aplanko Kryžių kalną ir Aušros Vartus, laiko šv. Mišias Šiauliuose (15 tikinčiųjų) ir Kaune (30 tikinčiųjų), Kaune ir Vilniuje skaito viešas paskaitas tema „Katalikybė ir Vakarų kultūra – būti ar nebūti XXI amžiuje?“ (atitinkamai 40 ir 13 klausytojų), suteikia Sutvirtinimo sakramentą keturiems tikintiesiems. Pietums Kauno savivaldybėje vyskupą priima Kauno vicemeras Erikas Tamašauskas ir jo patarėja E. Drungytė. (Prieš kelias dienas nei Kauno meras, nei vicemerai nesusitiko su į miestą atvykusiu prezidentu R. Paksu!) Deja, Lietuva užsiėmusi prezidento skandalu ir vis mažiau besirūpina savo tikėjimu...

Kovo pradžioje po pusantrų metų pertraukos vėl išleidžiamas „Pulkim ant kelių“ numeris. Jis vėl išsiuntinėjamas visiems Lietuvos kunigams. Pradeda veikti pirmoji Brolijos Lietuvoje interneto svetainė www.sspx.lt, gegužės 21 d. ją pakeičia naujai įrengta svetainė www.fsspx.lt. Pradedama komplektuoti priorato biblioteka – paaiškėja, kokia skurdi yra katalikiška bibliografija lietuvių kalba, kiek daug vertingų dvasinių tekstų reikėtų išleisti.

Kovo 4 d. kun. K. Stehlinas, priorato kunigai ir darbuotojai atlieka nedidelę piligrimystę į Vilnių, kad pagarbintų Kauno koplyčios ir viso Brolijos darbo Lietuvoje globėją šventąjį Kazimierą. Po kelių dienų gaunamas gen. vyresniojo sutikimas įsigyti pastatą nuolatiniam prioratui Kaune. Deo gratias!

Balandžio 3 d. Šiaulių sinagogos pastate kun. Verlindenas atlaiko pirmąsias šv. Mišias, įrengiama Šv. Pijaus X koplyčia (rugsėjo mėn. jai suteikiamas Švč. M. Marijos Gimimo titulas), pirmąkart šiame mieste vyksta visos tradicinės Didžiosios savaitės apeigos. Pradedami organizuoti pastato remonto darbai. Balandžio 13 d. nuperkamas trijų aukštų namas su patalpa koplyčiai Kaune, Birutės g. Ieškodamas lėšų statybos darbams ir einamosioms išlaidoms, kun. J. Verlindenas nuolat keliauja į Belgiją, Olandiją, Prancūziją, Vokietiją, lapkritį lankosi netgi Jungtinėse Valstijose.

Balandžio 14 d. kun. Verlindenui audienciją suteikė Telšių vyskupas emeritas A. Vaičius, balandžio 15 d. – Vilniaus arkivyskupas kard. A. J. Bačkis.

2004 metais vyksta net keletas piligrimysčių. Gegužės pradžioje surengiama maldinė kelionė Ariogala-Ugionys-Šiluva-Tytuvėnai, 12 dalyvių. 2004 05 26 – 06 03 vyksta antroji lietuvių kelionė į piligrimystę Šartras-Paryžius. Šįkart dalyvauja 25 tikintieji. Liepos 3 d. dalyvaujama Žemaičių Kalvarijos atlaiduose (17 maldininkų), rugpjūtį 20 lietuvių dalyvauja latvio kun. Raivo Kokis primicijose Rygoje, o spalio pradžioje einama iš Tytuvėnų į Kryžių kalną (9 dalyviai). Ž. Kalvarijoje kun. Verlindenas buvo „įtrauktas“ į kunigų procesiją, vysk. Boruta jam leido laikyti šv. Mišias seminarijos pastate.

Gegužės 20 d. į Brolijos generalinius namus Menzingene išvyko sesuo Vanda Kučytė. Rugsėjo 15 d., Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios dieną, ji pradėjo Brolijos sesers oblatės postulantūrą noviciate Salvan (Šveicarija).

Gegužės 31 d. išeina žurnalo „Pulkim ant kelių“ Nr. 1 (14) – didesnis formatas, naujas dizainas. Nuo šiol žurnalas išeina reguliariai kas ketvirtį, platinamas „Kauno spaudos“ (vėliau ir „Lietuvos spaudos“) kioskuose, knygynuose, per atlaidus ir kitais būdais. Taip pat siūloma prenumerata, ja vien per 2004 metus ir 2005 m. pradžią pasinaudojo 15 kunigų ir 4 seserys vienuolės, neskaitant tų dvasininkų, kurie užeina žurnalo pirkti tiesiogiai Brolijos koplyčiose. Nuolat plečiasi pasauliečių prenumeratorių ratas, daugėja prenumeruojančių po kelis numerius ir dalinančių pažįstamiems. Metų pabaigoje uždaromas pagrindinis Lietuvos katalikiškas žurnalas „Katalikų pasaulis“. Liepos 13 d. kun. Naujokaitis lankėsi pas kapuciną t. Stanislovą, kuris davė interviu žurnalui „Pulkim ant kelių“, už ką, kaip ir tikėtasi, buvo išsikviestas pas arkivyskupą „ant kilimėlio“. T. Stanislovas Dobrovolskis iki pat mirties (2005 06 23) buvo uolus žurnalo platintojas, išdalino savo gausiems lankytojams apie 500 egz.

Rugpjūčio 23–28 vyksta rekolekcijos pagal šv. Ignaco metodą poilsio namuose „Merkys“, 18 dalyvių. Dar du tikintieji pradeda Brolijos trečiojo ordino postulantūrą. Rugsėjo 7 d. trečiojo ordino įžadus duoda kaunietis Šarūnas Pusčius ir šiaulietis Nerijus Ulčinas, gruodžio 8 d. – kaunietis Kęstutis Choromanskis. Tą dieną postulantūrą pradeda dar viena tikinčioji. Tretininkai sudaro Brolijos tikinčiųjų grupių branduolį, jie yra aktyviausi kunigų ir brolių bendradarbiai.

 

2005 metai

2004 m. pabaigoje kun. E. Naujokaitis dalyvauja TV3 laidoje „Nesutinku“ (vedėja R. Grinevičiūtė). 2005 m. vasarį jis vėl kviečiamas į „Žinių radijo“ laidą. Vasario 8 d. pasirodo Lietuvos vyskupų įspėjimas – laidose kalbantis Naujokaitis nesąs Katalikų Bažnyčios kunigas! Vasario 9 d. kun. E. Naujokaitis ir Kauno arkivyskupijos spaudos atstovas D. Chmieliauskas audringai diskutuoja apie Brolijos statusą „Žinių radijuje“ ir televizijos „5 kanalo“ laidoje. Tenka dar kartą įsitikinti, kad Tradicijos priešininkai tvirtai laikosi taktikos nesileisti į jokias kalbas apie Bažnyčios krizę bei teologines problemas ir vien mosuoja kanoniniu „ekskomunikos“ vėzdu.

Balandžio 16 d. pradedami statybos darbai naujojo priorato pastate Birutės g. Deja, dėl lėšų trūkumo birželio mėn. statybos pristabdomos ir vėliau tęsiamos ne taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Balandžio 30 d. kun. Naujokaitis sudaro sutartį su Lietuvos blaivybės fondu (pirmininkas G. Jakubčionis) dėl žymaus Rusijos sektologo prof. Aleksandro Dvorkino knygos „Sektovedenije“ vertimo ir išleidimo lietuvių kalba. Projektą iš dalies finansuoti apsiima Lietuvos jaunimo reikalų taryba. Projekto eigoje kun. Naujokaitis skaito keletą paskaitų jaunimui apie sektas.

Prasideda intensyvus leidybinis darbas, žinoma, suryjantis daugybę laiko ir pinigų. Gegužės 3 d. išleidžiama pirmoji lietuviška Brolijos knyga: „Roma ir Tradicija. Šv. Pijaus X kunigų brolijos derybos su Vatikanu 2004 metais“, ji ir lankstinukas apie Brolijos veiklą išsiuntinėjama visiems Lietuvos vyskupams, kunigams ir moterų vienuolijoms. Gegužės pabaigoje išeina dar trys knygos: Šv. Vincento Leriniečio „Priminimas“, arkivysk. M. Lefebvre‘o „Atviras laiškas sutrikusiems katalikams“ ir kun. Juozo Lomano „Quo vadis, modernioji Europa?“

Liepos 4–7 dienomis „Merkyje“ kunigai Verlindenas ir Naujokaitis vėl veda šv. Ignaco rekolekcijas, jose dalyvauja 13 tikinčiųjų. Rugpjūčio 05–07 vyksta maldinė kelionė Šiluva-Tytuvėnai-Kryžių kalnas (12 maldininkų). Šiluvoje piligrimai netikėtai gauna arkivyskupo S. Tamkevičiaus palaiminimą!

Rugpjūčio 21–22 dienomis Fatimoje vykusioje Brolijos permaldavimo maldinėje kelionėje dalyvavo visi trys Šv. Kazimiero priorato kunigai bei 8 lietuviai tikintieji. Du kunigai ir dalis tikinčiųjų atlieka piligriminę kelionę po Vakarų Europos šventoves – mikroautobusu per dvi savaites įveikiama 8000 km.

Rugsėjo mėnesį Lietuvoje viešėjo piligriminė Fatimos Dievo Motinos statula iš Kanados. Pabuvojusi Brolijos koplyčiose Minske ir Maskvoje, rugsėjo 4 d. ji buvo iškilmingai sutikta Kaune. Priorato Šv. Kazimiero koplyčioje buvo atliktas pasiaukojimo Nekaltajai Marijos Širdžiai aktas. Aplankiusi keletą šeimų, rugsėjo 6 d. Marijos statula buvo pagarbinta ir būsimojo Kauno priorato pastate Birutės g. Ta proga jame įvyko pirmosios šv. Mišios, kuriose dalyvavo 25 tikintieji. Galiausiai Fatimos Dievo Motina aplankė koplyčią ir kelias šeimas Šiauliuose, iš kur iškeliavo į Rygą ir Taliną.

Rugsėjo 30 d. kun. E. Naujokaitis ir du tretininkai dalyvauja pikete prie Vilniaus savivaldybės „Už sveiką jaunimą, stiprią šeimą ir vaiko teises“ – tai iki šiol vienintelis viešas renginys Lietuvoje protestuojant prieš Europos Sąjungos skatinamą gėjų judėjimo plitimą.

„Naujojo židinio – Aidų“ spalio mėnesio numeryje pasirodo straipsnis „Šv. Pijaus X brolija: vakardiena, dabartis, ateitis?“ Dar liepos 12 d. žurnalo redaktorius S. Drazdauskas buvo pakvietęs kun. E. Naujokaitį pokalbiui, bet vietoj žadėto interviu paskelbtas šis gana paviršutiniškas ir Tradicijai priešiškas tekstas.

Gruodžio 21 d. Vilniaus pedagoginiame universitete įvyksta prof. A. Dvorkino konferencija „Sektų prevencija“, kurios pradžioje kun. E. Naujokaitis pristato knygos „Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga“ lietuvišką leidimą. Knyga išspausdinama 2006 m. sausį ir D. Glodenio recenzijoje pripažįstama „neabejotinai didžiausios apimties pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išleista knyga naujųjų religinių judėjimų (NRJ) tematika“.

 

2006 metai

Pirmojoje metų pusėje Brolijos kunigai užmezga nemažai kontaktų su Tradicijai prijaučiančiais Lietuvos dvasininkais. Gal būt dėl žinių apie Brolijos vadovybės pokalbius su Roma požiūris į Tradiciją pastebimai kinta. Šv. Kazimiero priorato kunigai kviečiami aukoti šv. Mišių parapinėse bažnyčiose, gauna ir praktinės paramos.

Vasario pradžioje priorato kunigai svečiavosi Tradicijai ištikimų redemptoristų vienuolyne Papa Stronsay saloje (Orkney salyne į š. nuo Škotijos). Kun. J. Verlindenas perdavė redemptoristams retą šventojo Viešpaties Kryžiaus relikviją, kurią prieš savo mirtį ant kaklo nešiojo protestantų nukirsdinta Škotijos karalienė Marija Stuart (1542–1587). Laimingo sutapimo dėka relikvija pasiekė vienuolyną vasario 7 d. – karalienės kankinystės metinių išvakarėse. Visa susirinkusi vienuolyno bendruomenė sudarė iškilmingą procesiją ir relikviją pernešė į vienuolyno koplyčią. Redemptoristai pažadėjo finansuoti kelių knygų lietuvių kalba leidimą.

Gegužės 25 d., per Šeštines, Salvan vienuolyne Šveicarijoje lietuvė Vanda Kučytė davė pirmuosius Šv. Pijaus X brolijos oblatės įžadus ir pradėjo noviciatą. V. Kučytė gavo vienuolinį Marijos Magdalenos vardą, baltą novicės nuometą ir kryžių, kuris jai nuolat teiks jėgų visuose Dievui pašvęsto gyvenimo sunkumuose. Įžadų ceremoniją atliko kun. J. Verlindenas, iškilmėse dalyvavo dvi tikinčiosios iš Lietuvos.

Liepos 22–23 dienomis įvyko kasmetinė Tradicijos maldinė kelionė iš Šiluvos į Kryžių kalną. Šiemet joje dalyvavo 14 tikinčiųjų.